"Vakarų eksprese" perskaičiusi straipsnį "Viešajame transporte bręsta revoliucija", nusprendžiau paviešinti, kaip "susipažinau" su jau įvykusia Klaipėdos viešojo transporto pertvarka.
Atgimimo aikštės stotelėje įlipau į 6-ojo maršruto autobusą, pasižymėjau bilietą. Tuo laiku vairuotojas autobusą "paleido" visu greičiu, o prie šviesoforo stabdė taip staigiai, kad net stabdžiai žviegė. O aš visu ūgiu buvau nusviesta į autobuso priekį, ir prie vairuotojo kabinos kritau aukštielninka. Dėl skausmo pakilti jau nebegalėjau. Keleiviai seikėjo man tabletes, atidarinėjo autobuso langus, o paskui iš autobuso išvilko ir pasodino ant suolelio kitoje stotelėje. Ačiū jiems. Patekau į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Apžiūrėję gydytojai įtarė lūžus stuburą ir paguldė į Neurochirurgijos skyrių. Prisistatė policininkas, apklausė, žadėjo pradėti tyrimą. Po keturių dienų iš ligoninės išrašė. Gydytojas pasakė, kad stuburo lūžio nesą, skausmas praeisiąs savaime. Ilgai gydžiausi savo jėgomis, patirdama didelių nuostolių. Tikėjausi, kad po policijos atlikto tyrimo tie nuostoliai bus kompensuoti. Tačiau po didelės pertraukos iš prokuratūros gavau atsakymą, kad tyrimas nutrauktas, nes esą aš patyriau tik "nežymų sveikatos sutrikimą". Į prokuratūrą niekas manęs nekvietė. O Klaipėdos universitetinės ligoninės ligos išraše perskaičiau, kad iš ligoninės buvau išrašyta sumažėjus skausmui. O iš tiesų tas skausmas nė kiek nebuvo apmalšęs. Beje, apie jį manęs medikai ir nesiteiravo.
2009 m. birželio 28 d., lūžus blauzdikauliui, į Klaipėdos universitetinę ligoninę patekau vėl. Po operacijos apėmė siaubingi stuburo skausmai. Tyrimas parodė... seną stuburo lūžį. Nepaprastai esu dėkinga slaugos ligoninės medikams, kurie per 4 mėnesius mane pastatė ant kojų.
Po viešojo transporto "pertvarkos" aš, ko bloga, buvau pirmoji auka. Bet tikrai ne paskutinė. Viešasis transportas reikalingas daugeliui, bet po nuolatinių "pertvarkų" važiuoti autobusais išdrįsta ne visi. Kada galėsime važiuoti saugiai?"
Ona RAPALIENĖ
Rašyti komentarą