Auga neįgaliųjų karta?

Jau kelinti metai moksleivių sveikatos patikra rodo, kad sveikas vaikas - retenybė. Medikai nustato, kad vyrauja skeleto ir raumenų bei regos patologijos. Diagnozuojamos klausos, kraujotakos, virškinimo, nervų sistemos ir kiti sutrikimai. Taigi mes laisvoje Lietuvoje auginame neįgaliųjų kartą?

Moksliniai tyrimai rodo ir patvirtina gamtos dėsnį, kad žmogaus vystymuisi ypač svarbus gyvenimo laikotarpis nuo 7 iki 15 metų amžiaus. Mokyklose nepakankamai ugdomas fizinis aktyvumas, mokykliniai stadionai apleisti. Teko ne kartą matyti, kaip įvairių mokyklų moksleiviai fizinio lavinimo pamokų metu buvo užimti mokyklos aplinkos tvarkymo darbais. Gavę užduotis, bet palikti be priežiūros, rinkosi į grupes, traukė dūmą ar panašiai tinginiavo.

Vaikai (ir ne tik vaikai) linkę varžytis, konkuruoti, pasirodyti, kad jie stipriausi, greičiausi ar pan. Reikia tik suintriguoti. Ypač tai aktualu miesto vaikams. Fizinio lavinimo pamokų, žinoma, nepakanka. Gyvename vartotojų visuomenėje. Svarbu, kad vaikai matytų įdėtų pastangų rezultatus. Tuomet fizine veikla užsiims individualiai ar grupėmis pertraukų metu, laisvalaikiu. Sakysim, išpildęs nustatytas sportines normas ir gavęs pažymėjimą įgytų pirmumo teisę įsidarbinti atostogų metu, stojant į sporto mokyklas ar pan.

Kurgi miesto vaikams išsidūkti? Mokykloje - rimtis. Kelios savaitinės fizinio lavinimo pamokos - lašas. Lieka adrenalino perteklius organizme, kuris dažnai pasireiškia pagieža, tyčiojimusi, smurtu ar dar blogiau. Fiziniai pratimai mažina adrenalino kiekį kraujuje.

Valstybinio psichikos sveikatos centro apklausos duomenimis, 70 proc. mokyklinio amžiaus vaikų yra susidūrę su patyčiomis - ir kaip aukos, ir kaip skriaudėjai.

Yra gerai žmonėse paplitęs posakis: kas buvo gero - prisiminkime, kas buvo blogo - lai išblės. Senais sunkiais pokario metais visose mokyklose buvo propaguojamas šūkis: pasiruošęs darbui ir gynybai. Ir ne šiaip sau šūkis. Išpildžiusiam nustatytas normas bėgimo, žaidimų, plaukimo ir pan. srityse iškilmingai įteikdavo atitinkamo laipsnio pažymėjimą ir sportinį ženklą. Po to galima buvo siekti sportinių atskyrių. Ir jokių papildomų pamokų.

Dabar kasmet išleidžiama dešimtys milijonų sveikatos priežiūrai finansuoti mokyklose. Sveikatos priežiūros specialistai mokyklose teigia, kad buvo šimtai tūkstančių apsilankymų, o rezultatas - apgailėtinas.

Anais laikais sveikatos prižiūrėtojas buvo judėjimas - visų ligų profilaktika ir sveikatos laidas. Ir kaime, ir mieste maršrutinių autobusų nebuvo. Į mokyklas ėjome kilometrus.

Masinio sportinio judėjimo pasigendama šių laikų mokyklose ir kolegijose.

Žiniasklaida daugiausia dėmesio skiria sportiniam elitui, kuriam sudarytos šiltnamio sąlygos. Žinia, šiltnamio efektas pasireiškia globalinėmis neigiamomis pasekmėmis.

Reikia didžiuotis sportiniais pasiekimais, tačiau būtinas masinis sportinis judėjimas, kuris turi užtikrinti valstybės visų žmonių sveikatos gerovę.

Vladas JUSAITIS