Atnaujintas ungurių įžuvinimas - tik gero darbo pradžia

Dabartinė ungurio išteklių būklė Kuršių mariose yra aiškiai depresinė, skubiai taisytina.

Garbaus Vilniaus universiteto doc. Augustino Mačionio (1906-2002) žiniomis, pirmieji stiklinių unguriukų įžuvinimo darbai Lietuvoje buvo atlikti Vilniaus krašto ežeruose. Čia per 1928-1938 m. laikotarpį Lenkijos žuvininkai iš Anglijos per Vokietiją importavo 3,2 mln. unguriukų, iš kurių iki 2-3 kg svorio užaugę pavieniai unguriai žvejų laimikiuose pasitaikydavo dar ir 1956 m.

Nauja Lietuvos ežerų įžuvinimo banga iš užsienio firmų už valiutą importuotais unguriukais prasidėjo 1956 m., kai "Litrybvodo" - Žuvininkystės ir žuvivaisos valdybos prie Žuvų pramonės ministerijos - žuvininkų iniciatyva buvo parsivežta 344 tūkst. stiklinių unguriukų.

Vykdant strateginę gėlųjų vandenų įžuvininmo programą, iki 1978 m. į Lietuvos ežerus, Kauno marias ir kitus rytų Lietuvos vandenis buvo išleista apie 28 mln. stiklinės stadijos unguriukų. Šios programos dėka ir išmintingai organizavus jauniklių apsaugą nuo pirmalaikio išgaudymo ganykliniuose plotuose, ungurių ištekliai per nepilną dešimtmetį visur ženkliai pagausėjo.

1960-1969 m. Lietuvos žvejų užpajamuotų ungurių laimikių vidurkis pasiekė net 1 725 cnt (1966 m. maksimalus laimikis - 2 335 cnt), o Kaliningrado srities žvejų - 1 524 cnt.

Per keletą pokario dešimtmečių į Baltarusijos ežerus introdukuoti 35 mln. unguriukų davė per 3 200 cnt prekinio dydžio ungurių produkcijos, kurios vertė dabartinėje žuvų rinkoje siektų 6,4 mln. litų.

Praėjus tiktai dešimčiai metų nuo unguriukų įžuvinimo nutraukimo Lietuvos ežeruose, taip pat dėl galimai mažesnio unguriukų įplaukimo iš Baltijos, verslinio dydžio ir amžiaus ungurių ištekliai Kuršių marių baseine ėmė gana smarkiai nykti ir XXI a. pradžioje jie išseko iki istorinės depresinės būklės.

Pavyzdžiui, Lietuvos žvejų užregistruotas verslinis laimikis mariose buvo tiktai 34 cnt, o Kaliningrado srities žvejų didesnėje pietinėje marių dalyje, tiktai - 4 cnt.

Sunykusių ungurių išteklių atkūrimu gėluose Lietuvos vandenyse iš naujo susirūpinta po užsitęsusios pertraukos. Buvusio Valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimo centro žiniomis, 1995 m. į ežerus išleista 60, 1999 m. - 51, 2000 m. - 38,5 tūkst. įvairaus dydžio unguriukų.

Naujai įkurtos Žuvininkystės tarnybos žiniomis, 2001 m. į 21 ežerą įveista 134 tūkst. paaugintų unguriukų, 2012 m. planuota įsigyti 440 tūkst. paaugintų unguriukų įveisimui 113 ežerų.

Į Kuršių marias ir Nemuno deltą pirmą kartą introdukuotų unguriukų kiekiai, lyginant su ežerais, yra ženkliai mažesni. Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos žiniomis, 2002 m. į šiaurinę Kuršių marių dalį išleista 12 tūkst. unguriukų, tais pačiais metais gegužę žvejų verslininkų asociacija "Lampetra" ir "Baltijos žvejys", išleido į marias ties Rusnės sala 60 tūkst. (15 kg) stiklinių unguriukų, atgabentų iš užsienio lėktuvu.

Be Kuršmarių, 2012 m. vasarą Žuvininkystės tarnyba organizavo 20 tūkst. paaugintų unguriukų introdukcijos operaciją į Krokų Lankos ežerą - draustinį, kuriame visokia žvejyba yra uždrausta.

Nuo 1957 m. nuolat gyvendamas Rusnėje ir dirbdamas gamtosaugos inspektoriumi ir ichtiologu, gerai išstudijavau ungurininkystės raidos subtilybių istoriją. Pasiremdamas faktinių duomenų analize ir jų moksline interpretacija, dabartinę ungurio išteklių būklę Kuršių mariose vertinu kaip aiškiai depresinę, skubiai taisytiną. Mano patyrimu, unguriukų įveisimo Lietuvos vandenyse apimtis reikia didinti iki 2,5-3 mln. vienetų kasmet.

Kaip Rusijos žvejai ir mokslas privalėtų dalyvauti ungurininkystės atkūrimo problemoje Kuršių marių baseine, reikėtų aptarti tarpvalstybinėje sutartyje.

Gamtos mokslų dr. Kazys GAIGALAS