Ar iš tiesų korupcija yra nepagydoma liga?

Korupcija yra didžiausias mūsų laikų blogis. Ji visur parodo savo bjaurų veidą. Joje glūdi beveik visų didžiausių problemų šaknys, arba ji mažų mažiausiai trukdo tas problemas spręsti.

Ji ypač nusiaubia skurdžius pasaulio regionus, kur milijonai žmonių yra
skurdo, vargo, ligų, smurtinių konfliktų ir išnaudojimo įkaitai. Korupcijos suvokimo indeksas patvirtina, kad korupcija yra liga, kuria užsikrečia ne tik besivystančios šalys, bet ir pramoninės išsivysčiusios valstybės. Korupcija yra neutrali. Korupcijai visos tautos, didelės ir mažos, turtingos ar skurdžios, yra vienodos. Todėl visiškai suprantama, kad Lietuva šiuo aspektu yra ne išimtis.

Manau, daugelis pasakytų, kad tarnautojai ir politikai lupikauja, už pinigus pardavinėja paslaugas, postus ar užsakymus. Kalbant nusikaltėlių iš posėdžių salių žargonu, jiems "daromas dirbtinis kvėpavimas", jie "penimi" arba veikiami "naudingų išlaidų". O piliečiai turi mokėti už kasdieninius nešvarius jų sandėrius.

Bet visų pirma korupcija griauna teisinės valstybės pamatus. Žlunga ir pasitikėjimas valstybinių sprendimų teisingumu. Pasaulio bankas korupciją laiko didžiausia ekonominės ir socialinės plėtros kliūtimi. Ji trukdo vystymuisi, iškreipdama teisinę valstybę ir silpnindama institucinius pagrindus, kuriais pagrįstas ekonominis augimas.

Istorija yra įrodžiusi, kad tik demokratija gali apsaugoti žmones nuo tironijos ir neteisingumo. Kiekvienas žmogus, galvodamas, kalbėdamas ir veikdamas turi būti tiesus. Kasdieniniuose žmonių tarpusavio santykiuose turi vyrauti tiesos dvasia, o ne apsimetinėjimas, nesąžiningumas ir oportunistinis prisitaikymas prie gyvenimo. Tiesos reikia vis iš naujo ieškoti nepaperkamoje tikrovėje, užuot platinus ideologinę ar partinę dalinę tiesą.

Suprantama, kad kovoti su korupcija galima visomis teisėtomis priemonėmis. Bet kova bus sėkminga tik tada, jei kaltininkai, nepaisant jų padėties, bus pasiekiami ir taip teisei bus sugrąžinta galia.

"Galia", - vilioja jau pats žodis. Ar šiandien iš tiesų šis žodis atitinka tikrąją savo prasmę? Kad išsaugotų galią, visos valdžios ja naudojasi: tais metais, kai vyksta rinkimai, demokratinėse valstybėse pasipila valdžios malonė, o tokiose valstybėse, kuriose valdančiojo režimo nesaisto beveik jokios moralinės priedermės, tironai begėdiškai laiko valdžią savo rankose, paprastai ja piktnaudžiaudami. Vis dėlto svarbu atminti, kad nors galia žmones gadina, ji pati nebūtinai yra sugedusi. Tad klausimas čia yra ne pati galia, o tai, kaip ja naudojamasi - ar ji pasitelkiama asmeninėms užgaidoms tenkinti, ar įstatymu apibrėžtoms valstybės funkcijoms įgyvendinti.

Tačiau dažnai nėra jokios politinės valios kovoti su korupcija, nes už jos neslypi etinė valia. Ir daugybė teisinių antikorupcinių potvarkių nebus įdiegti praktikoje, nes nėra neteisybės suvokimo, kadangi elementarių etinių standartų tiek apskritai tarp gyventojų, tiek ir tarp politinio elito dažnai nebelikę. Valstybės reforma dažnai yra tokia sunki todėl, kad nėra etinės bazės.

Artūras MAŽRIMAS, teisininkas