Apie kitataučių ir lietuvių požiūrį į neįgaliuosius

Kurioje vietoje aš bebūčiau Anglijoje, aš visada jaučiu didelį dėmesį iš visai nepažįstamų žmonių. Jie visada siūlo savo pagalbą, niekada neatsisako padėti bei jaučia labai didelę pagarbą tokiems žmonėms kaip aš.

Buvo daug tokių trumpų, bet labai malonių pokalbių su Anglijoje gyvenančiais žmonėmis. Atsimenu, lyg tai būtų įvykę vakar: kai aš buvau prekybos centre, prie manęs priėjo kitatautė ir paklausė, ko aš ieškau. Atsakiau, kad ieškau batų, ir ji man padėjo juos išsirinkti. Jai taip pat buvo labai įdomu, kokia spalva yra mano mėgstamiausia. Atsakius, kad raudona, jos akys nušvito džiaugsmu, nes ji nustebo ir pasakė, kad tai ir jos mėgstamiausia spalva. Dar ji paklausė, kokio modelio batų aš ieškau, ir padėjo juos rasti, nors mergina buvo tiesiog paprasta pirkėja. Mūsų pokalbis truko maždaug pusvalandį.

Kitataučiai taip palankiai žiūri į neįgaliuosius, nes supranta, kaip svarbu kiekvienam neįgaliajam parodyti nuoširdų dėmesį ir suteikti galimybę pasijausti tokiu pačiu kaip ir visi sveikieji. Kai kalbėjau su ja, man atrodė, jog ją jau seniai pažįstu, nors mes susitikome pirmą kartą. Taip nuoširdžiai pasikalbėjome, kad net nenorėjome atsisveikinti.

Kai būnu maisto parduotuvėse, prie manęs taip pat prieina nepažįstami žmonės ir taip pat labai maloniai užkalbina. Kasininkai nuolat su šypsena veide užkalbina ir visada paklausia, ar viskas gerai, kaip sekasi. Taip pat kai laukiu artimųjų parduotuvėse, prie manęs prieina parduotuvės darbuotojai ir labai maloniai užkalbina. Paklausia, ko aš laukiu, ar reikia padėti. Tai labai pozityviai nuteikia visai dienai. Manau, šitaip žmonės elgiasi, norėdami parodyti savo nuoširdumą, geranoriškumą ir paprastumą.

Būdama Anglijoje aš taip pat matau daug dirbančių neįgaliųjų. Ten žmonės, turintys judėjimo negalią, labiau įtraukti į visuomenę. Neįgaliuosius kviečia į įvairiausius renginius, kviečia juos pačius aktyviai dalyvauti. Visi žmonės turi šansų dirbti geriausiose vietose - reikia tik būti drąsiam ir niekada nebijoti save parodyti viešai.

O daugumai lietuvių reiktų labai pasimokyti iš kitataučių žmonių. Dauguma lietuvių nemoka parodyti pagarbos neįgaliesiems. Jie labai dažnai būna abejingi, jų veiduose nėra šypsenų. Tik vienetai gerbia, padeda bei supranta neįgaliuosius. Manau, kad retas lietuvis išdrįsta prieiti prie nepažįstamo neįgaliojo ir jį užkalbinti. Dauguma mūsų tautiečių yra uždaro būdo. Manau, dabar yra pats laikas daugumai lietuvių keisti savo požiūrį į negalią turinčius žmones, kad jiems, kaip ir Anglijoje, būtų gera bei malonu gyventi savo šalyje.