Šių metų liepos 8-ąją apie 10 valandą pablogėjus sveikatai, sutrikus širdies veiklai (kraujo spaudimas šoktelėjo iki kraštutinės ribos), nusprendžiau nedelsdamas kreiptis į šalia esančią Jūrininkų polikliniką.
Taloną pas gydytoją turėjau 16 val. 30 min., tačiau atėjau anksčiau. Kadangi skaudėjo koją, nepajėgiau nueiti iki perėjos (apie pusę kilometro).
Ties Taikos pr. 55 namo palaukiau, kol nutols transporto priemonės, ir ryžausi sutrumpinti kelią einant per gatvę. Dar einantį šaligatviu mane staiga pasivijo tvarkos saugotojas ir paprašė eiti kartu į netoli stovėjusią policijos mašiną. Pasodino ir paprašė asmens dokumentų, bet aš jų su savimi nesinešioju, tad kaip didžiausią Tėvynės nusikaltėlį nuvežė kažkur į Tilžės gatvę, į policijos poskyrį. Liepė išlipti iš automobilio ir eiti į poskyrį, bet paeiti jau negalėjau. Ačiū tvarkos saugotojui, kad paėmęs mane už rankos nuvedė į poskyrį pas budėtoją ar viršininką.
Užėjęs į kabinetą atsisėdau ant kėdės ir ten pasvirau, nes jaučiau, kad galiu netekti sąmonės, o gal ir patirti infarktą. Aplink mane stovėjo keturi tvarkos saugotojai (tikriausiai, kad nepabėgčiau) ir apie 40 min. rašė protokolą (bauda 20 Lt už Kelių eismo taisyklių pažeidimą). Kompiuteryje patikrino visus mano duomenis, o kiti saugotojai sekė kiekvieną mano žingsnį, kiekvieną mano atodūsį, kiekvieną mano akių užmerkimą, kad tik aš nepabėgčiau.
Surašius protokolą pasisiūlė mane nuvežti iki poliklinikos, bet aš atsisakiau, nes bijojau, kad vėl rašys protokolą, ir man teks vėl sumokėti 20 Lt už transporto išlaidas, o beturėjau tik 25 litus, kurie man dar buvo likęs iki pensijos (liepos 16-osios). Kadangi už baudos sumokėjimą dar reikėjo atseikėti 2 litus, tai man dar liko 3 litai. Ir už tai ačiū tvarkos saugotojams.
Man jau 79-eri, su policijos darbuotojais man teko susitikti pirmą kartą gyvenime. Kiek juos iki šiol gerbiau, tiek dabar jais nusivyliau. Jie sunkiai vaikštančiam, ligos prispaustam seneliui (jaunų tikriausiai nepagauna) uždėjo tokią sunkią nusivylimo naštą. Ir visa tai dėl 20 litų.
Po priverstinio apsilankymo policijoje aš pasisėmiau stiprybės - bent apie dešimt kartų pailsėjau - ir apsilankiau pas gydytoją, kuri mane nuramino, pamatavo kraujospūdį, širdies dūžius, išrašė vaistų. Laimingas grįžau į namus.
Taigi labai ačiū jums, tvarkos saugotojai, už tai, kad mane už 20 Lt pavežiojote ir dar palikote man tris litus duonai nusipirkti. Tik vieno bijojau, kad neperduotų manęs antstoliams. Jie juk galėtų paimti kaip užstatą mano paskutinę bendrabučio palėpę, o aš papildyčiau vadinamųjų "bomžų" gretas.
Antanas
Rašyti komentarą