Teismų garbė - teisėjų rankose

Teismų garbė - teisėjų rankose

Vilniaus antrasis apylinkės teismas pagaliau pradėjo nagrinėti Aukščiausiojo Teismo atnaujintą mergaitės seksualinio tvirkinimo baudžiamąją bylą.

[CITATA] Jau pagarsintas Vilniaus apygardos prokuratūros surašytas A. Ūsui kaltinamasis aktas, kuriuo A. Ūsas kaltinamas mažametės mergaitės tvirkinamaisiais veiksmais, tai yra nusikaltimo, numatyto BK 153 str. padarymu.

Kadangi teismas priėmė sprendimą baudžiamąją bylą nagrinėti viešai, tai visuomenė manau pašiurpo sužinojusi visas mergaitės seksualinio tvirkinimo aplinkybes.

Sužinojo, kad mergaitė ištisus du metus buvo seksualiai išnaudojama Laimutės Stankūnaitės nuomuotajame bute, kad A. Ūsas daug kartų laižydavo mergaitės kūną, lytinius organus...ir tą patį vertė , kad mergaitė darytų jam. Sužinojo, kad visa tai vyko L. Stankūnaitei žinant ir jai matant, neretai kartu trise gulint lovoje.

Pagarsinant kaltinamąjį aktą, kartu buvo paskelbtos ir psichologinių, psichiatrinių ekspertizių išvados, kuriose nurodyta, kad mergaitė sugeba mąstyti, kad ji nėra linkusi fantazuoti. Buvo perskaityti liudytojų parodymai, kurie taip pat ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad jiems mergaitė pati, niekieno neverčiama yra pasakojusi visas jos seksualinio prievartavimo aplinkybes.

Teisminio nagrinėjimo metu teismas jau apklausė keletą liudytojų- žuvusio D. Kedžio tėvus, kaimynus, kurie dar kartą patvirtino savo parodymus ,duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Tikriausiai teismo sprendimas šią bylą nagrinėti viešai visuomenei pagaliau įžiebė viltį, kad baudžiamoji byla bus išnagrinėta objektyviai ir sprendimas bus priimtas tik vadovaujantis įstatymais ir teisėjų sąžine.

Deja, dėl teismo objektyvumo ir nešališkumo aš jokių iliuzijų neturiu, nors, kaip sakoma, viltis miršta paskutinė.

Patikėkite, kad yra pajungta galinga klaninė įtaka, kad niekada tiesa nebūtų nustatyta. Objektyvus baudžiamosios bylos išnagrinėjimas kelia didžiulę grėsmę įtakingiems pedofilams, spec. tarnyboms, bei šią bylą klastojusiems, labai sunkų nusikaltimą slėpusiems prokurorams, bei kai kuriems teisėjams. Jiems gresia netik bet kokių pareigų praradimas, bet ir patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už sunkių nusikaltimų padarymą.

Teisiniu požiūriu ši baudžiamoji byla buvo eilinė, paprasta byla, kokių kiekvienais metais policijos komisariatų tyrėjai, vadovaujami prokurorų užbaigia ir teismams perduoda virš šimto. Tai liečia mažamečių ir nepilnamečių išžaginimus, jų seksualinį prievartavimą, privertimą lytiškai santykiauti, mažamečio tvirkinimą...(BK 149-153 str.)

Paprastai tokiose bylose ne visada būna įvykio liudytojų. Ikiteisminiai tyrimai pradedami daugiausia pagal tėvų, globėjų pareiškimus, įstatymų nustatyta tvarka yra apklausiami patys mažamečiai ar nepilnamečiai asmenys, įtariamieji, jeigu reikalinga atliekamos psichiatrinės ar psichologinės ekspertizės tikslu išaiškinti ar vaikai nefantazuoja, ar jie sako tiesą, ar jų parodymais galima remtis tiek ikiteisminio tyrimo įstaigose, tiek ir teismuose.

Nors labai dažnai įtariamieji neprisipažįsta savo kaltės, teismai iš esmės remdamiesi nukentėjusiojo mažamečio ar nepilnamečio asmens parodymais bei atlikta ekspertize priiminėja apkaltinamuosius nuosprendžius.

Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas, pagal D. Kedžio pareiškimą 2008-11-30 Kauno m. Panemunės policijos komisariate. Buvo apklaustas D. Kedys, įstatymo nustatyta tvarka mažametė mergaitė, paskirta psichologinė ekspertizė. Beliko tik sulaukti ekspertizės išvados, apklausti įtariamaisiais A. Ūsą, L. Stankūnaitę, atlikti dar kai kuriuos ikiteisminio tyrimo ir operatyvinius veiksmus bei perduoti baudžiamąją su kaltinamuoju aktu į teismą, kaltinant A. Ūsą labai sunkaus nusikaltimo padarymu- mažametės mergaitės seksualiniu prievartavimu (BK 150 str. 4 d.), o L. Stankūnaite kaltinant šio nusikaltimo bendrininkavimu.

Jeigu būtų buvę leista policijos komisariatui šią bylą užbaigti, manau, kad teismas, vykdydamas teisingumą, jau seniai dar 2009 metais būtų priėmęs teisingą ir nešališką nuosprendį. Nebūtų įvykę jokios tragedijos-J. Furmanavičius, V. Naruševičienė, A. Ūsas ir D. Kedys tebebūtų gyvi, nors kai kas iš jų galimai atlikinėtų bausmę. Neturėtumėme suskaldytos visuomenės nes manau, kad šis nusikaltimas vargu ar būtų sukėlęs didesnį rezonansą, nei visos kitos panašios bylos.

Deja, prasidėjo protu nesuvokiami dalykai. Šia paprasta byla susidomėjo aukščiausia Generalinės prokuratūros vadovybė, Generalinis prokuroras A. Valantinas.

Iš policijos komisariato byla išimama ir perduodama Kauno apylinkės prokuratūrai, vėliau Kauno Apygardos, dar vėliau Vilniaus apygardos prokuratūrai.

D. Kedys , savo seseriai Neringai Venckienei padedant parašo apie 200 skundų dėl tyrimo vilkinimo, faktiškai dėl norėjimo nuslėpti labai sunkų nusikaltimą. Apie 25 skundus iš D. Kedžio arba iš Seimo gauna asmeniškai A. Valantinas. Reakcijos jokios. D. Kedys pradeda reikalauti, kad baudžiamojon atsakomybėn būtų patrauktas ir A. Valantino kurso draugas teisėjas J. Furmanavičius. L. Stankūnaitė ir V. Naruševičienė asmeniškai skundžiasi, kad su jomis grasinama susidoroti, prašo skirti apsaugą.

Generalinis prokuroras apsimeta, kad nieko nemato ir nieko negirdi—jis neduoda nurodymo kam nors įtarimus pareikšti, nesikreipia į Seimą dėl sutikimo patraukti atsakomybėn J. Furmanavičių, nors tai būtų įgalinę atlikti procesinius veiksmus ir išsiaiškinti kaltas teisėjas, ar ne. Jis nepradeda ikiteisminio tyrimo dėl galimo teisėjo šmeižimo, nepradeda ikiteisminio tyrimo dėl grasinimo fiziškai susidoroti, nesprendžia klausimo dėl apsaugos V. Naruševičienei ir L. Stankūnaitei paskyrimo. Pagaliau nesiimama jokių priemonių, kad būtų išimti D. Kedžio ginklai, nors tai būtų apsunkinę ir tikriesiems žudikams imituoti, kad žudė D. Kedys ar jam pačiam tai daryti. Tiesa, kai kas jau tada buvo daroma, kad įrodyti, kad pedofilijos visai nebuvo. Bylą perėmus prokuratūrai, buvo paskirtos dar kelios ekspertizės, tikintis gauti reikalingą ekspertų išvadą. To niekada nebuvo darome kitose panašiose bylose. Paskiriama net kompleksinė vaiko psichologinė-psichiatrinė ekspertizė. Ekspertai dar nesiryžo klastoti ekspertizės išvadų. Atsakymas vienareikšmis-vaikas nefantazuoja, bet sako tiesą.

Visa tai jau po tragedijos konstatavo ir Seimo sudaryta komisija savo išvadose, konstatuodama tikrai nusikalstamai netinkamą Generalinio prokuroro ir dar kai kurių pareigūnų tarnybinių pareigų atlikimą. Buvo konstatuota ir tai, kad faktiškai buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas-mergaitė buvo seksualiai prievartaujama.

Seimas savo nutarimu išvadą patvirtino, bet nepasiūlė jokios bausmės skirti A. Valantinui, nors akivaizdu, kad dėl jo ir dar kai kurių prokurorų kaltės buvo nužudyti du žmonės. Šį nutarimą Prezidentė patvirtino, teigdama, kad A. Valantinas gali dirbti toliau. Tai jis sėkmingai ir darė dar du mėnesius, kol pats neatsistatydino.

Jis šiuo metu sėkmingai tesia teisėjo darbą tame pačiame teisme, kuriam vadovavo iki jį paskiriant Generaliniu prokuroru, kuriame šiomis dienomis ir nagrinėjama ši baudžiamoji byla. Ar tuo jam nebuvo atsilyginta už „ nuveiktą darbą“ šioje byloje ir už tylėjimą?

Per daugiau nei 30 savo darbo prokuratūroje metų aš neatsimenu antros tokios baudžiamosios bylos, kad taip ciniškai, įžūliai net Generalinės prokuratūros vadovybė būtų slėpusi labai sunkų ar kitokį nusikaltimą. Kokios jėgos privertė parduoti savo sąžinę, paminti garbę, orumą ir įstatymus?

Manyčiau, kad atsakymas- įtakingų pareigūnų susijusių su pedofilija ir slaptosiomis tarnybomis padarytų sunkių nusikaltimų dangstyme.

Prieš keletą metų Latviją sudrebino skandalas, kai buvo išaiškinta, kad su pedofilija yra susiję net premjeras, teisingumo, vidaus reikalų ministrai, Generalinis prokuroras, kiti pareigūnai, Buvo nustatyta, kad pedofilinio tinklo gijos vedė ir į kitas valstybes, Lietuvą.


Manau, kad tai visiškai elementaru, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą šioje byloje buvo išimtos visų galimų įtariamųjų telefoninių pokalbių išklotinės, kompiuterinės laikmenos. Galimai išaiškėjo tokių įtakingų asmenų pavardės, kad buvo priimtas aukščiausiame lygyje sprendimas bet kokį tyrimą blokuoti, kad nepadaryti didelės gėdos Valstybei. Galimai tiek A. Ūsas tiek ir L. Stankūnaitė buvo spec . tarnybų slaptieji bendradarbiai. Jau nustatyta, kad už buto nuomą mokėdavo A. Ūsas, kad Jis L. Stankūnaitei pirkdavo brangias dovanas. Tikėtina, kad minėtas butas buvo spec. tarnybų konspiracinis, kuris buvo naudojamas tiek tarnybiniais tikslais, tiek jame vykdavo pedofilinės orgijos. Galimai buvo nuspręsta į jokius skundus pareiškimus visiškai nereaguoti, tikintis, kad D. Kedžiui nusibos skundus rašinėti. Laikui bėgant jis nusiramins ir bus galima visą „ pedofilinę“ bylą nuleisti į archyvą.

D. Kedžiui nerimstant, pradėjus viešai rodyti vaizdo įrašą su mergaitės pasakojimu, galimai buvo nuspręsta kai kuriuos liudytojus pašalinti. Taip buvo nužudyti J. Furmanavičius ir V. Naruševičienė, imituojant, kad žudė D. Kedys.

Vėliau, kad apraminti visuomenę, nusprendžiama, kad A. Ūsui reikia pareikšti nors kokį nors įtarimą. Jam pareiškimas įtarimas tik dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo-mergaitės tvirkinimo, už ką faktiškai gresia tik piniginė bauda.

Baudžiamasis įstatymas visiškai ignoruojamas, nes faktiškai tiek A. Ūso, tiek L. Stankūnaitės veiksmai privalėjo būti kvalifikuoti kaip labais sunkus nusikaltimas-mažametės seksualinis prievartavimas. Buvo bijoma, kad A. Ūsui pareiškus įtarimą pagal BK 150 str. 4 d., jis supykęs gali pradėti išdavinėti savo bendrininkus, nes jam grėstų reali iki 13 metų bausmė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos prokuroras N. Bieliauskas prieš tai jau buvo pareiškęs A. Ūsui įtarimą, kad mergaitė buvo seksualiai prievartaujama, o ne tik tvirkinama.

Pasitikint savo visagališkumu ir nebaudžiamumu nusprendžiama L. Stankūnaitei iš viso jokio įtarimo nepareikšti, nors tai visiškas absurdas- du metus motinai žinant ir matant A. Ūsas seksualiai prievartavo mergaitę ir jokio kaltinimo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei A. Ūso, nei L. Stankūnaitės galimai nebuvo spėta pašalinti vien todėl, kad jie abu tą pačią dieną po J. Furmanavičiaus ir J. Naruševičienės nužudymo buvo pradėti valstybės saugoti.

Vėliau galimai nužudomas D. Kedys, imituojant užspringimą. Kai tik A. Ūsas atsisakė valstybės apsaugos, galimai nužudomas ir A. Ūsas, imituojant prigėrimą baloje, tuo labiau, kad jis nepatenkintas ir dėl jam pareikšto nesunkaus kaltinimo- vis viešai grasinosi kažką prokurorams teisme“ parodyti. Ar neatrodo keista, kad reikiamu metu ir reikiamu momentu, vos ne įvykio vietoje, atsiranda ne kas nors kitas , bet pats teisingumo ministras R. Šimašius, patvirtindamas, kad jis matė A. Ūsą girtą besivažinėjantį keturačiu.

Pastaraisiais mėnesiais yra mestos galingos įtakingų asmenų jėgos, kad būtų įrodyta, kad jokios pedofilijos nebuvo, kad visa tai išgalvojo D. Kedys ir N. Venckienė, kad jie primokino vaiką meluoti.

Pajungta kone visa žiniasklaida. Siaubingiausia, kad visuomenę tyčia klaidina įtakingi šalies teisininkai, kurie patys supranta, kad viešai kalba nesąmones. Reikalaujama pašalinti ir teisti tiesos ieškančią Neringą Venckienę. Klastojama baudžiamoji byla-remiantis spec. tarnybų provokatoriumi, šmeižiku M. Žalimu mėginama įrodyti, kad žudikas D. Kedys, o organizatorė ar kurstytoja pati N. Venskienė. Manau, kad tokių žalimų gali atsirasti ne vienas. Baisu ir todėl, kad visokių kurių, nekrošių, sakalų, kondratjevų ... priekyje atsistojo net buvęs Prezidentas V. Adamkus.

Ką tik Vilniaus apygardos teismo teisėja priėmė nutartį, kad D. Kedys net po mirties gali būti teisiamas. Nė vienoje demokratinėje valstybėje toks sprendimas nebūtų buvęs įmanomas, nes D. Kedys nebuvo spėjęs susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, jis negali pats apsiginti. Tai įmanoma tik bananinėse, fašistinėse valstybėse.

Ką visa tai reiškia? Ar tai nereiškia, kad suįžūlėję pedofiliniai niekšai patys save galimai demaskuoja?

Kad įrodyti, jog pedofilijos nebuvo yra būtina, kad Aukščiausiojo teismo atnaujintoje šioje baudžiamojoje byloje mergaitės interesus pradėtų atstovauti ne N. Venckienė, bet pati galima nusikaltėlė L. Stankūnaitė.

Taip atsiranda absurdiškas teisėjo V. Kondratjevo sprendimas, kad vaiko gyvenamąją vietą nustatyti, kartu su L. Stankūnaite ir, net nelaukiant jo įsiteisėjimo, jį nurodoma skubiai vykdyti. Svarbiausia, kad teisėjas žinojo, kad vaiko seksualinio prievartavimo byla yra atnaujinta. Žinojo, kad vaikas buvo seksualiai prievartaujamas net du metus motinai žinant ir matant. Kad priimti reikiamą sprendimą V. Kondratjevas paskiria dar vieną vaiko psichologinę ekspertizę ir gauna „reikiamą“ išvadą. Ekspertė konstatuoja, kad mažametė mergaitė nori gyventi tik su savo globėja Neringa Venckiene, kad ji prie jos tvirtai emociškai prisirišusi. Konstatuoja, kad mergaitė apie motiną kalba tik neigiamai- ir ekspertė padaro absurdišką išvadą, kad vaikas stipriai emociškai prisirišęs ir prie L. Stankūnaitės. Akivaizdi klastotė. Žinoma motyvuoja ir tuo, kad L. Stankūnaitei jokie įtarimai nepareikšti.

Nedelsiant viešai visi teisės „ korifėjai“ su V. Adamkum priešakyje pradėjo reikalauti, kad sprendimas būtų tuoj pat, nelaukiant baudžiamosios bylos nagrinėjimo, pradėjimo, įvykdytas, vaikas perduotas L. Stankūnaitei. A. Sakalas keletą kartų net Prezidentei pagrasina apkalta, jei ji dar kalbės, kad prievarta netoleruotina.

Įtakingo pedofilinio klano protu nesuvokiamas viešas puolimas ir veiksmai vyksta kone kiekvieną dieną.

L. Stankūnaitė net kreipėsi į Strasbuūą, teikdama, kad jos teisės pažeistos, reikalauja net 100000 EU žalos atlyginimo iš visų mokesčių mokėtojų. Strasbūras skundą jau priėmė nagrinėti. Mūsų vyriausybės atstovė Strasbūre jau viešai pareiškė išankstinę nuomonę, kad galimai skundas bus patenkintas. Įdomu, kokį atsiliepimą Strasbūrui paruošė R. Šimašiaus vadovaujama Teisingumo ministerija ? Ar nurodė, kad maža mergaitė buvo prievartaujama bute, kuriame gyveno L. Stankūnaitė, kad tai vyko jai matant ir žinant, nors ir nėra pareikšti įtarimai? Ar nurodė, kad pedofilijos byloje atnaujintas teisminis tyrimas, kad galimai bus išspręstas ir L. Stankūnaitės baudžiamosios atsakomybės klausimas? Manau, kad viso to atsiliepime nėra.

Aš atvirai ai atsakingai pareiškiu, kad pedofilinio plano įgyvendinimui yra pajungti prokuratūros aukščiausi pareigūnai su Generaliniu prokuroru priešakyje, teismai, teisingumo ministerija ir ministras R. Šimašius, policija. Pedofilų emisarai jau baigia suformuoti Seimo ir Prezidentūros nuomonę, kad jokios pedofilijos nebuvo.

Ką reiškia vien šios baudžiamosios bylos atidėjimas prokuroro prašymu, kol nebus išnagrinėta civilinė byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Tai reiškia, kad buvo laukiama, kada maža mergaitė net prieš ją pavartojus smurtą, būtų perduota L. Stankūnaitei.

Atidėjus baudžiamąją bylą, fašistuojantys niekšai iš karto, pažeisdami įstatymus, Vaiko Teisių Konvenciją, kurie draudžią prieš vaiką vartoti bet kokią privartą, ėmėsi savo kėslų įgyvendinimo.. Ryte Prezidentė dar kartą viešai pareiškia, kad prievarta netoleruotina. Po pietų visą valstybę sudrebino siaubingi vaizdo kadrai, kai sužvėrėję pareigūnai su antstole ir L. Stankūnaitę priešakyje vos ne į gabalus plėšė verkiančią ir iš skausmo klykiančią aštuonių metukų mergaitę. Manau, kad jau kone visas pasaulis išgirdo mergaitės iš širdies gelmių sklindančius motinai skirtus žodžius : „šlykštyne, melage, pedofile".


Seime buvo mėginta nors diskusijas pradėti dėl siaubingos prievartos vartojimu vaiko atžvilgiu. Visos Seimo frakcijos balsavimu uždraudė bet koką diskusiją šiuo klausimu. Šia vieša brutalia prievarta buvo mestas iššūkis Valstybės Vadovei, faktiškai buvo spjauta jai į akis. Ar mes išgirdome nors vieną viešą Prezidentės žodį principingai pasmerkiant smurtautojus? Ar tai nereiškia viešo pritarimo visam teisiniam nihilizmui, kuris vyksta?

Ne gana to- , kad tas pats Kėdainių teismas priėmė absurdišką sprendimą už kiekvieną vaiko neatidavimo dieną skirti Neringai Venskienei 200 LT .baudą, jau kreiptasi į Generaline prokuratūra, kad su ja būtų susidorota ir baudžiamaja tvarka-pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vaiko neperdavimo.

Užmirštama, kad ne tik kiti asmenys, pareigūnai neturi teisės prieš vaiką vartoti jokios prievartos, jai nenorint kitur gyventi ir net jai priešinantis-jos temti, nešti ar vartoti kitokią fizinę, psichologinę, moralinę, medikamentinę prievartą..., bet tai liečia ir pačią N. Venckienę. UŽ BET KOKIOS PRIEVARTOS PRIEŠ VAIKĄ VARTOJIMĄ VISIEMS TAI DARANTIEMS GRESIA BAUDŽIAMOJI ATSAKOMYBĖ.

Faktiškai V. Kondratjevas yra priėmęs ne tik neteisėtą, bet ir neįvykdomą sprendimą, todėl visus vykdomuosius dokumentus antstolė privalėtų gražinti teismui., tuo pačiu panaikindama bet kokias priemones, kurių ji ėmėsi sprendimo įvykdymui.

Nepavykus iki nustatyto termino išplėšti mergaitės, Vilniaus apygardos antrasis apylinkės teismas buvo priverstas pradėti šios baudžiamosios bylos nagrinėjimą ir ... atideda bylos teisminį tyrimą iki balandžio 19 dienos. Ką tai reiškia?

Balandžio 18 d. Klaipėdos apygardos teismas pradės iš esmės nagrinėti civilinę bylą pagal N. Venckienės skundą dėl V. Kondratjevo sprendimo panaikinimo.

Ar tai nereiškia, kad duodamas niekšams dar vienas šansas- ignoruojant bet kokius įstatymus, net pavartojant brutalią prievartą išplėšti mergaitę iš N. Venskienės namų, kad baudžiamojoje byloje pagaliau pradėtų atstovauti mergaitę pati L. Stankūnaitė. Iki to laiko yra labai lengva iš mergaitės padaryti „ daržovę“, bijau, kad visam gyvenimui, kuri teismui paaiškins, kad nieko nebeprisimena...

Pedofiliniam klanui bei kai kurioms spec. tarnyboms jokia garbė ir moralė neegzistuoja, yra gelbėjamas jų pačių kailis. Svarbiausia galutinis rezultatas, kad pedofilijos nebuvo ir po to veiksmai susidorojant su N. Venskiene. Manau, kas L. Stankūnaitė todėl saugojama, kaip Prezidentė, jeigu dar nelabiau, kad ji niekada neišdrįstų prabilti apie visas jai žinomas aplinkybes. Faktiškai ji jau dabar gyvena kaip kalėjime. Jos kiekvienas žodis, kiekvienas žingsnis yra koordinuojami.

A. Ūso artimuosius atstovaujantis advokatas A. Liutvinskas viešai pareiškė, kad jam jau yra žinomas būsimas Klaipėdos apygardos teismo balandžio 18 d. sprendimas, kad vaikas bus perduotas motinai ir toliau byloje vaiką pradės atstovauti L. Stankūnaitė ir viskas bus;“ kaip reikia“.

L. Stankūnaitės advokatas M. Černiauskas taip pat šiomis dienomis viešai pareiškė, kad nors prievarta prieš vaiką negalima, bet ji bus vartojama vaiko interesais. Apie tai pastoviai kalba tiek Vaikų teisių apsaugos inspektorė, tiek neteisėtą sprendimą skubiai vykdanti antstolė...

Visi teisės „ korifėjai“ kaip susitarę, klykia, kad vaikas turi būti nedelsiant perduotas motinai, kad V. Kondratjevo sprendimas privalo būti įvykdytas bet kokia kaina, kitaip vos nesugriūsianti pati valstybė. Ar tai nėra kažkur girdėta, kai milijonai žmonių visai be jokio teismo ar “ troikių“ buvo sušaudomi, tremiami ar pūdomi kalėjimuose ir lageriuose. Visas tas siaubas buvo vykdomas taip pat vykdant Stalino, Berijos, Hitlerio teisingumą.

Faktiškai vykdant „šventojo“ Kondratjevo, tiksliau- pedofilinės mafijos teisingumą, tokie teisės „korifėjai“ jau baigia sunaikinti patys teisinės valstybės likučius- visuomenė, Tauta visiškai nebetiki teisėsaugos institucijomis ir teisingumu.

Kodėl visas šis teisinis nihilizmas ir siaubas yra įmanomas demokratinėje valstybėje? Tai yra įmanoma tada, kai patys klaniniai teisininkai, dalyvaujantys teisėkuros procese, susikuria sau tokius įstatymus, net Konstitucines nuostatas, kad kai kurios teisėsaugos struktūros tampa valstybe valstybėje ir patys prasibrauna į aukščiausius postus jose. Pavyzdžiui visus bet kokio lygio teisėjus Prezidentė pati ar kartu su Seimu gali paskirti ar atleisti tik teisėjų tarybai pritarus. Esant tokiai tvarkai teismuose pradeda vyrauti nebaudžiamumo atmosfera, kas padeda suklestėti piktnaudžiavimams ir korupcijai.

Svarbiausia, kad visose valdžios ir teisėsaugos struktūrose pradeda vyrauti abejingumas ir panieka visai, visuomenei ir tautai, nors pagal Konstituciją-Tautai priklauso Aukščiausia valdžia. Deja, ši valdžia prisimenama tik kartą per ketverius, ar penkerius metus- kai reikalingi balsai Seimo ar Prezidento rinkimams.-, kai eilinė kartą visa visuomenė bus apgauta ir suvedžiota.

Žinoma, kad puikiai veikia ir žmogiškasis faktorius. Kuris teisėjas, prokuroras ar kitas pareigūnas, matydamas visą šį teisinį jovalą išdrįs pasipriešinti savo patrono ar teisės ‚ korifėjų „ absurdiškai dažnai nusikalstamai nuomonei, nurodymui? Kas išdrįs pasipriešinti visam iš „aukščiau“ nuleistam teisiniam nihilizmui, susidorojimui su visai nekaltais asmenimis, tuo labiau, kad valdžia paprasto žmogaus ar pareigūno negina? Kiekvienas turi savo šeimą, vaikus, pragyvenimo šaltinį-savo darbą. Pasipriešinsi-bemat būsi sunaikintas ir sutryptas.

Šioje teisinio nihilizmo valstybėje, kad pasipriešinti nužmogintam teisėsaugos klanui reikia būti be galo principingam ir turėti daug pilietinės drąsos.

Aš pabandžiau savo principingais veiksmais padėti teismui vykdyti teisingumą, net nežinodamas, kad tai palies Aukščiausios valdžios interesus. Su manim buvo nedelsiant, be jokių skrupulų susidorota. Buvo mesti absurdiški kaltinimai, kad aš neva . sukursčiau draugus iššvaistyti jų pačių 7000 Lt. vertės turtą. Buvo pajungtas visas teisėsaugos klanas, kad aš ir tie patys draugai būtume nuteisti, priverstas atsistatydinti, nors mano darbas visą laiką buvo vertinamas vien paskatinimais ir apdovanojimais, buvau laikomas vienu geriausiu prokuratūros vadovu. Nebeturiu teisės net medžioti, nors tokį pomėgį turėjau vos ne 30 metų. Nors esu pripažintas advokatu, bet juo man taip pat neleidžiama dirbti. Ar visa tai įmanoma teisinėje valstybėje?

Kai reikia klanas įnirtingai gina jiems reikalingus interesus. Generalinės prokuratūros prokuroras piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi paėmė 30000 Lt. kyšį. Jį ėmėsi ginti vos ne visa generalinė prokuratūra. Generalinės prokuratūros prokuroras M. Dūda faktiškai ėmėsi advokatauti teismuose savo kolegai. Apie kokią kovą su korupcija galima kalbėti, kada net Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų kolegija nusprendė faktiškai neskirti jokios bausmės korumpuotam prokurorui. Pasipriešinti, pareikšdamas savo atskirąją nuomonę, išdrįso tik vienas buvęs- Aukščiausiojo teismo pirmininkas V. Greičius.

Būtent todėl aš neturiu jokios vilties, kad Vilniaus antrasis apylinkės ar Klaipėdos apygardos teismas tikrai įvykdys teisingumą ir priims nešališkus ir teisingus sprendimus.

Šiomis dienomis vėl bus maža bejėgė mergaitė draskoma į gabalus, ji klyks iš skausmo ir bejėgiškumo, kad ji negali išgamoms pasipriešinti, kad jos niekas nebeužstoja ir nebegina- visi ginėjai bus vartojant brutalią jėgą pašalinti. Bus viskas padaryta, kad pasaulis nebeišvystų ir baisių prievartos vaizdų.

Ar gali kas nors visą šią vykstančią mažo vaiko baisią tragediją nutraukti. Nors Seimo ir Generalinio prokuroro mes neturime-juos jau seniai yra užvaldęs klanas, tokia jėga yra.

Ta jėga yra mūsų kol kas dar visuomenės gerbiama Prezidentė. Manau, kad jai taip pat mėginama formuoti nuomonę, kad ji neturi teisės kištis, kad jai grėstų apkalta...

Tai visiška nesąmonė ir dezinformacija.

Prezidentė yra valstybės vadovė. Ji privalo jausti pilną atsakomybe už visų teisėsaugos institucijų darbą, už tinkamą pareigų atlikimą, duotos Valstybei priesaikos vykdymą visu savo ar kartu su Seimu paskirtų pareigūnų veiklą.

Ji privalo tuoj pat viešai pareikalauti, kad visi pareigūnui pradėtų vykdyti Konstituciją, įstatymus, tarptautinės teisės normas. Ji privalo, net grasinant įstatymų nustatyta tvarka pašalinimu iš bet kokių pareigų pareikalauti nutraukti visą šį teisinį nihilizmą ir brutalų susidorojimą su maža mergaite.

Jei tai įvyks, manau, kad kiekvienas Prezidentę ir teisinę valstybę dar gerbiantis pareigūnas supras, kad Valstybė turi tikrai principingą ir garbingą Vadovą, kurios balso privalu įsiklausyti.

Sutramdžius klaninus sprendimo vykdytojus, manau, kad teismai priimtų tikrai teisingus sprendimus, kurie vėl suvienytų visą Lietuvą ir atstatytų teisingumą.

Manau, kad garbingi teisėjai supranta ir tai, kad savo procesiniais sprendimais jie formuoja teisinės valstybės praktiką analoginėse civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Pripažinus, kad mergaitė prievartaujama nebuvo, tai reikštų, kad teismas nebepripažįsta įrodymais tokių įrodymų, kuriais teismai remdavosi, nuteisdami tūkstančius prievartautojų, tvirkintojų... Faktiškai reikėtų peržiūrėti nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo priimtus tūkstančius nuosprendžių ir visus pedofilus reabilituoti, juos išteisinant bei atlyginant turtinę ir neturtinę žalą. Manau, kad to ir siekia visas pedofilinis klanas- panaikinti už tai bet kokią atsakomybę.

Po to būtina esminė teisėsaugos reforma, o ne kėdžių perstumdymo, kuri šiuo metu vyksta Generalinėje prokuratūroje. Reikalingos tiek Konstitucinės, tiek įstatyminės pataisos, kurios visiems laikams užkirstų kelią bet kokiam klaniniam siautėjimui teisėsaugoje. Iš visų postų turi būti pašalinti visi korumpuoti, niekinantys Konstituciją, įstatymus ir savo Tautą pareigūnai.

Jei to nebus tai reikštų, kad pačiai Tautai belieka viena galimybė - ginant konstitucinę santvarką, įstatymus , pasinaudoti įstatymuose numatyta būtinosios ginties ir būtinojo reikalingumo sąvoka ir prieš smurtą atsakyti smurtu-sutramdant visiems laikams teisinės demokratinės valstybės pamatų griovėjus ir gerai susimąstyti-ar reikalinga tokia valdžia?

Stanislovas Stulpinas

2012 m. balandžio 12 d.

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder