"Negali susitaikyti, kad laikui bėgant žmogus gražėja dvasiškai, o fiziškai - kaip čia pasakius..." - nebežinau nei kas, nei kokia proga tai pasakė. Tačiau tikra tiesa - sulaukus tam tikro amžiaus, labai sunku susitaikyti su tuo, kad jau nebegali padaryti to ar ano, žingsniai nebe tokie spartūs, o ir smegenų vingiams daugiau laiko reikia informacijai suvirškinti. Pradedam verkšlenti dėl dažniausiai visko. Ir retas, perkopęs per 70, dar randa progų džiaugtis. Nesvarbu dėl ko. Džiaugtis. Džiaugtis lietui lyjant, džiaugtis saulei šviečiant. Ko ir linkiu šį šeštadienio rytą. Ir amžius čia nieko dėtas.
Mentalitetų skirtumai
Aną dieną susitikau ponią, kurios duktė dirba Amsterdamo banke. Ji pasidžiaugė, kad duktė kartu su kitais bendradarbiais buvo komandiruoti į konferencijas Japonijoje, JAV, kitose šalyse.
Laisvu laiku bankininkai ne tik turistavo, bet ir ragavo to, ko Europoje nerasi ir su žiburiu. Tarp visko ir, tarkim, ryžių degtinės.
Gal "padaugino", gal organizmui ta ryžių degtinė nepatiko, bet kai kuriems prasidėjo fiziologiniai reiškiniai, patys suprantate kokie. Niekas iš grupės, įskaitant ir bosus, nesmerkė, nesibaisėjo. Atvirkščiai, užjautė, kuo galėdami prisidėjo įveikti tuos reiškinius.
Ir iškilo kito girdėto pasakojimo vaizdeliai, bet jau pagal lietuvių bosų mentalitetą. Taip, nusižiūrėję į civilizuotų kraštų organizacijų, korporacijų tradicijas "sumesti" kolektyvą į krūvą, kad geriau vieni kitus pažintų, irgi kokioje "bazėje" suorganizuoja "cementovkes".
Skirtingai nuo, tarkim, Nyderlandų, mūsiškiai bosai pasirodo "cementovkių" įkarštyje. Ne ne, ne kartu pašėlti, o pasižiūrėti, kam prasidėjo fiziologija, kas ima skeryčiotis, kas galbūt kam nors jau nori ir tarpuragin skelti. Bet juk tam ir skirti tokie vakarėliai ir vakaruškos - išsiaiškinti darbinius santykius patiems, be skundų bosams, be verkšlenimų pritariančiųjų grupelei. Ne, mūsiškiai bosai, pasirodę vidurnaktį nori pasižiūrėti, kieno "skystos blauzdos", kurie "neišlaiko egzamino".
Dažniausiai tų lietuviškų organizacijų ir korporacijų darbuotojai apie tokius bosų "fokusus" žino, ir, ginkdie, nepadaugins, ginkdie, į atlapus nepuls ir panašiai. Susikaustę lygiai taip pat, kaip dėvėdami vienodos spalvos kostiumus ar sijonus biuruose, bendraudami pagal visas "koučingų" taisykles. Ir iš tokių susibūrimų išsiskirsto lygiai tokie pat svetimi, kaip ir iš biurų. O juose bendra tik tiek, kad sėdi po vienu stogu. O komandos, tikros komandos, sprendžiančios organizacijos, korporacijos ateities uždavinius, ir nėra.
Ką daryti? Nebeždžionauti, žvelgiant į kitų valstybių tradicijas ir papročius. Pas mus stebuklingas "manjana" kaip Ispanijoje tikrai negalios...
Norėdami pasidalinti rūpesčiais ar džiaugsmais, darbo dienomis skambinkite 10 - 13 val. tel. (846) 49 34 35 arba rašykite laiškus el. pašto adresu [email protected]
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą