Išeitis - alkoholio prieinamumo mažinimas

Mokslininkų ir visuomenės sveikatos specialistų kreipimasis į visuomenę

Mes, žemiau pasirašę mokslininkai ir specialistai, dirbantys alkoholio kontrolės politikos formavimo ir jos įgyvendinimo, vartojimo prevencijos ir pasekmių gydymo srityse, siekdami užkirsti kelią alkoholio verslo atstovų skleidžiamiems pseudomoksliniams samprotavimams ir sąmoningiems klaidinimams, kreipiamės į politikus ir visuomenę pareikšdami, kad:

Pasaulio sveikatos organizacija pačia efektyviausia alkoholio vartojimą mažinančia priemone pripažįsta jo prieinamumo mažinimą, tai yra gėrimų kainų (akcizų, muitų) didinimą, pardavimo laiko trumpinimą ir pardavimo vietų skaičiaus mažinimą. 2008–2009 m. Lietuvoje, tik dėl sugriežtintų Alkoholio kontrolės ir Akcizų įstatymų nuostatų ir dėl to padidėjusių alkoholinių gėrimų kainų, sutrumpinto pardavimo laiko ir apribotos reklamos bei perkamosios galios susilpnėjimo dėl ekonominės krizės, sumažėjo alkoholinių gėrimų pardavimai ir bendrasis alkoholio vartojimas. Šį teiginį patvirtina pastarųjų metų Lietuvos gyventojų sveikatos rodiklių, tiesiogiai susijusių su alkoholio vartojimu (įskaitant tiek legalų, tiek nelegalų), pagerėjusi statistika. 2009 m. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, paremtais Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA duomenų baze, alkoholio toksinis poveikis, skaičiuojant 100 000 gyventojų, sumažėjo iki 57,9 atvejo (2007 m. buvo diagnozuota 81,4 atvejo). Ūmios alkoholinės intoksikacijos atvejų nuo 11,7 atvejo 2007 m. sumažėjo iki 6,9 atvejo 2009 m. Alkoholio vartojimo mastus geriausiai atspindi ir statistiškai patikimiausias rodiklis – alkoholinių psichozių skaičius, tenkantis 100 000 gyventojų. Nuo 128,3 atvejo 2007 m. šis rodiklis sumažėjo iki 93,7 2009 m., tai yra sumažėjo 27 proc. Beje, panašūs teigiami sveikatos rodiklių pokyčiai buvo užfiksuoti 1985–1986 metais Andropovo–Gorbačiovo akcijos metu. Todėl teiginiai, kad draudimai nepadeda, yra absoliučiai neteisingi.

Pripažįstame alkoholio vartojimo prevencijos svarbą. Daugelis iš mūsų šioje srityje profesionaliai dirbame, todėl privalome įspėti, kad šios veiklos rezultatų lūkesčiai yra dažniausiai pervertinami ir toli gražu neprilygsta prieinamumą mažinančių priemonių efektyvumui. Įrodyta, kad, nesant griežtos alkoholio kontrolės bei neigiamų visuomenės nuostatų dėl alkoholinių gėrimų vartojimo, švietimo ir ugdymo priemonės yra visiškai neefektyvios. Neabejotina, kad tai puikiai žinoma ir alkoholio verslo strategams, kurie būtent šiomis priemonėmis primygtinai siūlo pakeisti kontrolės sugriežtinimą.

Logiška teigti, kad alkoholinių gėrimų piginimas (mažinant akcizus) ir prekybos laiko ilginimas yra visiškai netinkamos priemonės kovai su kontrabandiniais ir nelegaliai gaminamais gėrimais. Nelegalūs gėrimai visuomet būna pigesni už legaliai parduodamus, todėl jų pasiūlą sumažinti galima tiktai efektyviomis užkardinimo priemonėmis, gerinant specialiųjų tarnybų darbą.

Siekis papildyti valstybės biudžetą pinigais, surenkamais iš alkoholio verslo, iš esmės yra pražūtingas valstybei. Reikia pagaliau visiems suprasti, kad alkoholio akcizo mokesčio svarbiausioji paskirtis yra jo vartojimo mažinimas, o ne biudžeto pildymas. Todėl ir ateityje, kylant ekonomikai, akcizo mokestis taip pat turi būti didinamas. Akcizo įplaukomis negalima kompensuoti žalingų alkoholio vartojimo padarinių nei žmonių sveikatai, nei Lietuvos ūkiui. Seniai žinoma, kad alkoholio žala valstybės ūkiui ir visuomenei 5-6 kartus viršija šio verslo įnašą į iždą. 2006 m. atliktoje mokslinėje studijoje "Alkoholis Europoje", kuri pateikta kaip ataskaita Europos Komisijai, teigiama, kad 2001 m. 15 senųjų ES šalių pajamos iš alkoholio mokesčių siekė 25 mlrd. eurų, o vien materialūs alkoholio vartojimo kaštai sudaro apie 125 mlrd. Apskaičiuoti ir prie nuostolių reiktų pridėti dar apie 270 mlrd. eurų nematerialių kaštų (2003 m.). Akivaizdu, kad alkoholio verslo interesai negali sutapti su valstybės gerovės tikslais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 1997 metais konstatavo, kad "Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei". Vadinasi, pripažįstama visuomenės intereso pirmenybė prieš verslo interesą.

Tikime blaivia ir šviesia valstybės ateitimi, kurios likimas šiandien Seimo rankose.

Pasirašo: G. Belian, D. Brogienė, R. Eičinaitė-Lingienė, A. Goštautas, N. Goštautaitė-Middtun, O. Grimalauskienė, A. Grigošaitienė, R. Gurevičius, V. Grabauskas, I. Isakova, A. Išarienė, D. Jankauskienė, R. Jankauskas, V. Jurkuvėnas, A. Jurgutis, R. Kalėdienė, G. Kligys, S. Lesinskienė, V. Mačiulis, A. Mikalauskaitė, I. Misevičienė, A. Monkauskaitė, R. Nadišauskienė, L. Narkauskaitė, J. Petkevičienė, R. Petkevičius, J. Pundzius, D. Puras, E. Razgauskas, T. Saladis, G. Smolianskienė, R. Stukas, I. Uogintaitė, A. Valantinas, R. Valintėlienė, D. Vaitkaitis, I. Večkienė, R. Venckienė, A. Veryga, A. Zaborskis, R. Žekas, A. Želvienė, N. Žemaitienė (iš viso 42 parašai).