Ar branginame Tėvynę?

Ar branginame Tėvynę?

Klaipėda tiesiog patvino žmonių upėmis. Nieko nuostabaus - juk Jūros šventė. Kartu švęsti suvažiavo ir dešimtys (o gal ir šimtai?) klaipėdiečių emigrantų. Jau tos kartos, kuri turėjo ir turi galimybes laisvai po pasaulį skrajoti. Ne taip, kaip manoji - vartyti knygas, įskaitant ir enciklopedijas, ir džiaugtis pasaulio pažinimu iš paveikslėlių...

Kažkodėl labai paveikė viešoje erdvėje ponios Dalios išsakytos mintys: "Kai susiduriu akis į akį feisbuke arba delfi komentaruose, bet kur, su lietuvių, nesvarbu, gyvenančių Lietuvoje ar ne, reiškiama neapykanta, panieka savo tautai ir šaliai - pasijuntu taip, lyg būčiau gavusi kumščiu į krūtinę. Tam nėra jokio pasiteisinimo.

Nei kad gyvenime mažiau pasisekė, nei norėjai, nei kad eilėje stovėjai poliklinikoje, nei kad pinigų pritrūksta - ne pasiteisinimas. Tik bedvasis ir niekšas trypia žemę, kuri jį pagimdė." Tos mintys skaudžiai kirto į paširdžius. Bet leidau sau ir suabejoti, - ar tikrai tai neapykantos Tėvynei apraiškos? Gal tai tiktai signalai valdžiažmogiams, savo abejingumu, netgi godumu, priimamais įstatymais, sprendimais išstūmusiems į užjūrius arba nuvariusiems į socialinius užribius milijoną tautiečių? Gal tai klyksmas žmonių, kurių taip sunkiai kurti verslai Tėvynėje buvo negailestingai sutrypti drakoniškais mokesčių įstatymais? Nors ir išvažiavusiems į užjūrius, jiems vis tiek skauda atitverti ežerai, upės, negailestingai kertamos girios, o ir kiekvienas nupjaunamas medis. Dažnai skauda ir Tėvynėje likusiųjų vaikų ar tėvų likimai. Ir toji pagieža drauge su neapykanta skiriama visai ne Tėvynei, o ją "prichvatizavusiai" nedidelei tautiečių daliai. Žinoma, skaudu skaityti tuos klyksmus. Bet gal jų negalima suabsoliutinti iki neapykantos žemei, kuri juos užaugino. Beje, ir suteikė galimybes rinktis pasaulio vietą, kurioje valdžia palankesnė žmonėms, kurioje nekeliaklupsčiaujama klanams ir jų tarnams. Nustebusi klausiausi klaipėdietės, emigravusios į Australiją, ditirambų tenykščiams tarnautojams, kurie rūpestingai ir greitai padėjo spręsti svetimoje šalyje kylančias problemas. Net žandikaulis atvipo, kai į Airiją išvažiavęs vyriškis pasakojo, kaip Dubline pradėjo tą patį verslą, kokio "nepatempė" Lietuvoje. Jis buvo nustebintas, kad pačių įvairiausių tarnybų atstovai, apsilankę jo gamybiniame ceche, parduotuvėlėje, žiūrėjo ne prie ko prikibti, skirti baudą, o jie klausė, kuo galėtų padėti ant kojų besistojančiam verslininkui. Ir ne tik šiais dviem atvejais, daugeliu kitų lietuviai nustemba dėl skirtumų, kurie tokie akivaizdūs - čia ir ten...

Į Australiją emigravusi ponia tikino - niekas jos neberišąs su Lietuva. Panašiai kalbėjo ir Airijoje susikūręs gyvenimą verslininkas. Bet į Lietuvą ir vienas, ir kitas sugrįžta. Bent trumpam. Juk tai nereiškia neapykantos Lietuvai, ar ne? Tad gerai pagalvokime - ką mes branginame ir ko nekenčiame...

Gražios Jūros šventės mums visiems.

Savo mintimis, pasiūlymais, džiaugsmais ir rūpesčiais galite pasidalinti tel. 49 34 35 darbo dienomis 10 - 13 val. Laiškus rašyti galite el. pašto adresu [email protected]

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder