Bent jau tokį įspūdį buvo galima susidaryti stebint LR Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos neeilinį posėdį, įvykusį Šilutės rajono savivaldybėje šį pirmadienį.
Posėdyje kalbėta apie žuvų išteklių būklę Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje, gresiančias permainas žvejybos kvotų skirstyme, kitais Lietuvos pamario žvejams aktualiais klausimais.
A. Skardžius dar prieš patvirtinant posėdžio darbotvarkę pasiūlė komisijai priimti sprendimą dėl Lietuvos pamario žvejų pageidaujamos žuvininkystės įstatymo pataisos, kuri leistų jiems išsaugoti verslą, akivaizdžiai parodydamas, kieno jis pusėje. Ir jam, kaip vėliau paaiškėjo, nusispjauti ant Konkurencijos tarnybos, kuri lig šiol galiojančioje žvejybos limitų skirstymo tvarkoje, kai kvotos skirstomos tik tarp vidaus vandenyse metai iš metų žvejojančių įmonių, įžvelgia konkurencijos pažeidimų. Seimo narys netgi leido sau Konkurencijos tarnybą palyginti su Konstituciniu teismu, kuris, jo žodžiais tariant, kartais tiek pridaro…
Pamario žvejai baiminasi, kad siekiant sąžiningos konkurencijos, visos žvejybos vidaus vandenyse kvotos gali būti paleistos į aukcionus, ir jie gali būti visai išstumti iš šio verslo. Be to, anot jų, iškiltų grėsmė žuvų ištekliams, nes atėjūnai siektų kuo greičiau užkalti pinigą, atsirastų galimybė grįžti į verslą žvejams, kurie iš jo pasitraukė, gavę milijonus litų europinių išmokų, ir t.t.
Žvejybos įmonių asociacija „Lampetra“ norėtų, kad pamario žvejams būtų užtikrinta galimybė sužvejoti tradiciškai nusistovėjusią sugaunamų žuvų dalį, o aukciono būdu būtų skirstoma tik likusi nepaskirstyta arba naujai nustatyta limito dalis. Žvejai taip pat norėtų, kad įmonė jam skirtą žvejybos vidaus vandenyse kvotą arba savo teisę į ją galėtų perleisti kitam ūkio subjektui.
Posėdyje dalyvavęs Aplinkos ministerijos viceministras Linas Jonauskas ramino žvejybos verslininkus, teigdamas, kad bus siekiama padaryti viską, jog Lietuvos pamario žvejai neliktų be darbo. Esą tariamasi dėl galimybės nustatyti tam tikrus kriterijus – istoriškumo, dalyvavimo ES programose, narystės asociacijų veikloje ir kt., kurie pamario žvejams kvotų aukcionuose suteiktų pirmumą prieš atėjūnus. Tačiau visai tai kol kas tėra parašyta šakėmis ant vandens – laukiama oficialių Konkurencijos tarnybos išvadų.
Anot viceministro, būtų idealu, jeigu žvejybos kvotų skirstymas tiek Kuršių mariose, tiek Baltijos jūroje būtų reglamentuotas įstatymu.
Dar daugiau A. Skardžius reiškėsi, kai buvo kalbama apie žuvų išteklius Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje, jų mažėjimo priežastis ir perspektyvas (pagrindinį pranešimą skaitė dr. Arvydas Švagždys). Jis suformulavo ir komisijos užduotį Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijoms: jos įpareigotos per vieną mėnesį pateikti Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijai strategiją ir veiksmų planą penkiems metams, kaip bus siekiama atkurti žuvų išteklius vidaus vandenyse ir kaip toliau bus bendradarbiaujama su daugiau kaip du trečdalius marių valdančia Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi žuvininkystės reguliavimo srityje…
Rašyti komentarą