Žiobrių Neringoje šiemet nepritrūko

Neprastas oras ir folkloro ansamblių skambesys į Nidos uostelį sutraukė dešimtis žmonių. Čia vyko senovinė, tačiau modernių motyvų įgavusi “Žiobrinių” šventė.

Galimybė patiems ant didžiulio laužo išsikepti žolelėmis bei svogūnu įtrintą žiobrį džiugino žmones. Ant vytelių žuvis movusi ir žmonėms padavinėjusi Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro “Agila” l. e. p. vadovė Eglė Baltranaitė tikino, kad šventės organizatoriai pasimokė iš praėjusiais metais vykusios šventės, kuomet pritrūko žiobrių, ir jų užmarinavo net dvi statines.

“Žiobrius užmarinuojame iš vakaro, su meile ir norimais prieskoniais įtriname ir apie dvi valandas kepame ant laužo”, - aiškino E. Baltranaitė.

Šventę atidarė ir pirmąjį pagaliuką su žiobriu šalia laužo įsmeigė Neringos savivaldybės mero pavaduotojas Dovydas Mikelis.

Renginį vedusios ansamblių vadovės pasakojo, jog “Žiobrinės” yra senovinė šventė, tačiau anksčiau ji būdavusi kiek kitokia. Esą senoviniai žvejų susirinkimai aplink laužą ir žuvies kepimas buvo tarsi bendruomenės šventės, kurių metu žvejų kaimelių gyventojai galėdavo pasidžiaugti ir paliūdėti, pasišnekėti apie užpuolusias bėdas ir apie žmones engusią valdžią.

“Būkime kartu ir bendraukime kaip viena šeima, nes atvažiavote į mažą žvejų kaimelį. Nors žvejų nebedaug, bet dvasia išliko”, - tikino dainininkės.

Nors svečius po kurio laiko pradėjo merkti lietus, E. Baltranaitė džiaugėsi, jog žiobrį išsikepti ir paskanauti spėjo visi norėję, o lietus žmonių neišgąsdino, kadangi šventė persikėlė po stogu.

Vyko įvairūs mokomieji seminarai ir užsiėmimai. Senovinės tradicijos buvo atskleidžiamos demonstruojant vėtrungių spalvinimą, muilo gaminimo procesą ir tinklų mezgimą.

Pramogų netrūko ir mažiesiems – jie galėjo dalyvati keramikos dirbtuvėje “Dovana mamai iš pajūrio” ir sužinoti apie žuvis.

Renginį vainikavo dainojamosios poezijos ir poetiškos muzikos vakaronė.

Šventė

Žiobrines švęsdavo visos pamario krašto gyvenvietės. Jos būdavo švenčiamos šių žuvų neršto metu – pavasarį ir rudenį. Kol druska paskanintos ir svogūnais įdarytos žuvys kepdavo, greta laužo netrūkdavo dainų, šokių ir diskusijų apie žūklės sezoną.