Žemių krūvoje - mįslinga moneta

Perskaitęs "Vakarų ekspreso" straipsnį, kuriame tyrinėjimams Turgaus gatvėje vadovaujantys archeologai pastebi, jog Klaipėdoje kelių šimtmečių senumo monetų neaptinkama, į redakciją kreipėsi XVIII amžiaus monetą turintis tauralaukiškis.

Pasak Arvydo Budriaus, sidabrinę monetą su iškaldinta data - 1784 - jo žmona tvarkydama aplinką prie namo rado šią vasarą. Moneta buvusi dar praėjusią vasarą iš senamiesčio atvežtoje žemėje - ją naudojo namą statęs kitas Tauralaukio gyventojas, o vėliau šiek tiek žemės paprašęs ir A. Budrius.

Vienoje monetos pusėje iškaldintas profilis, o aplink jį - užrašas "Fridericus Borussorum Rex". Kitoje pusėje - karūnuotas erelis ir užrašas "Moneta Argent", metai bei skaičius 3.

"Gal ji sudomins archeologus?" - svarstė A. Budrius, apie šią monetą jau radęs šiokios tokios informacijos užsienietiškuose interneto tinklapiuose.

Atpažinti XVIII amžiaus monetą painu, nes jų tokio formato ir panašiai atrodančių yra įvairių

Vakar "Vakarų ekspresas" rašė, kad buvusio saldainių fabriko vietoje kasinėjant aptikta įvairių daiktų, tačiau nėra net smulkiausio nominalo XVI-XVII amžiaus monetų. Archeologiniams kasinėjimams vadovaujantis Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Gintautas Zabiela sakė, kad tuo vokiškas kraštas skiriasi nuo likusios Lietuvos dalies. Kitur tokiame pačiame plote kelių šimtmečių senumo monetos randamos net dešimtimis.

Neapžiūrėję pačios monetos žinovai vakar dar negalėjo pasakyti, kaip tiksliai galėjo būti vadinamas šis pinigas ir kokios jis vertės.

Pasak archeologo Mindaugo Brazausko, neabejotina, kad moneta yra autentiška ir vertinga kaip numizmatinė medžiaga bei tiesiog kaip daiktas. Vis dėlto, anot jo, archeologija baigiasi ties XIX amžiumi, o šis radinys - ties riba. Be to, nežinia, kada ir kur ji galėjo būti pamesta - tai tiesiog atsitiktinis radinys.

Klaipėdos universiteto Teologijos katedros vedėjas numizmatas Arūnas Baublys svarstė, jog tai gali būti ir Prūsijos grašis, ir šilingas ar dar koks kitas variantas.

"Reikėtų pažiūrėti į katalogus, nes kartais net kitoks to paties skaičiaus stilius gali reikšti kitą rūšį", - sakė A. Baublys, pridurdamas, jog neabejotinai ši moneta buvusi masinėje apyvartoje. Kuris Prūsijos karalius Fridrichas įamžintas monetoje, taip pat reikėtų pasitikslinti, nes jų būta ne vieno.

Įdomiausia, anot jo, kai moneta randama konkrečiame sluoksnyje, pastate ar ant grindinio, kur ji buvo pamesta.

"Visos monetos yra įdomios, tai yra svarbus krašto istorijai dalykas, ir džiugu, kad atsiranda žmonių, kurie apie tai praneša", - reziumavo A. Baublys.