Žemės savininkai - energetinės nepriklausomybės įkaitai

Klaipėdos regionas neturi ryšio su Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinklu. Klaipėdos transformatorinė pastotė, iš kurios ir tiekiama elektra Klaipėdai, yra sujungta su kaimyninių šalių energetikos sistemomis - per Sovetską su Rusija, o per Grobinią - su Latvija. Kitaip tariant, mes vartojame latvišką arba rusišką elektros energiją.

Todėl dar 2007 m. Seimo patvirtintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje buvo numatyta sujungti šį regioną su Lietuvos tinklais ir pastatyti 330 kV liniją tarp Telšių ir Klaipėdos.

Projektas įsibėgėja

Į Klaipėdos kraštą aukštos įtampos perdavimo liniją statančios "Litgrid", kurios 97,5 proc. kapitalo valdo UAB Visagino atominė elektrinė, atstovai nė kiek neabejoja, kad trūks plyš pavyks įgyvendinti projektą iki numatyto termino 2015-aisiais. Šios valstybinio kapitalo bendrovės nesustabdys net pavieniai projekto įgyvendinimui besipriešinančių gyventojų skundai.

Pasak "Litgrid" komunikacijos vadovės Lauros Šebekienės, rugsėjo 10 d. teismas po pakartotinio svarstymo atmetė gyventojų skundą dėl elektros linijos Klaipėda - Telšiai specialiojo plano. Pirmos instancijos teismui šią bylą šių metų liepą buvo grąžinęs Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas. "Šie teismų sprendimai dėl nagrinėtų bylų buvo palankūs elektros perdavimų linijų tiesimui ir už tai atsakingam elektros perdavimo sistemos operatoriui "Litgrid". Taigi elektros linijos Klaipėda - Telšiai specialusis planas lieka nenuginčytas ir galiojantis, o tai leidžia tęsti linijos statybos darbus", - "Vakarų ekspresui" sakė L. Šebekienė.

"Litgrid" strateginių projektų vadovas Rimantas Butkus giriasi, kad beveik visi privačių sklypų savininkai sutiko su bendrovės siūlomomis sąlygomis ir leido per jų žemes tiesti elektros energijos perdavimo liniją. "Visiems sklypų savininkams Nacionalinės Žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimu išmokėtos vienkartinės išmokos", - sakė R. Butkus.

Skaičiuojant išmokas už servitutą, yra įtraukiama kompensacija už linijos statybos metu sunaikinamus pasėlius ir sodinius bei apribojamą galimybę naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.

Gavo kompensacijas

Oro linija Klaipėda-Telšiai turėtų kirsti apie 600 žemės sklypų Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonuose. Ši elektros perdavimo linija turėtų driektis apie 89 kilometrus. Plungės ir Telšių rajonuose jau baigiamos statyti antžeminės atramos, kuriomis eis elektros laidai.

"Specialusis elektros linijos Klaipėda-Telšiai planas ir visi šios linijos tiesimui reikalingi servitutai yra teisėti, nė vienas iš jų nėra panaikintas. Visos linijos statybą tvirtinančios institucijos, įskaitant Visuomenės sveikatos centrą bei Aplinkos apsaugos departamentą, pritarė šios linijos statybai parinktoje vietoje", - "Litgrid" planus teisina L. Šebekienė.

Jos teigimu, "Litgrid", atsižvelgdamas į sklypų savininkams sukeliamus nepatogumus, visiems, pasirašiusiems servituto nustatymo sutartis, išmokėjo 30 proc. didesnes kompensacijas nei numato teisės aktai. Didžiajai daugumai žmonių, per kurių sklypus tiesiama linija, kompensacijų išmokėjimo už servitutus mechanizmas ir kompensacijų dydis yra priimtinas.

Nori požeminio kabelio

Tik ne klaipėdiškiams. Klaipėdos rajone yra apie 260 žemės sklypų, per kuriuos planuojama tiesti elektros perdavimo liniją Klaipėda-Telšiai. Nustatytus servitutus teisme ginčija apie 10 žemės sklypų savininkų.

Klaipėdiškis Petras Mikalauskas tiesiai šviesiai rėžia, kad planuojamoji linija užkerta kelią įgyvendinti investicinį projektą. "Prieš penkerius metus įsigytame 2 hektarų ploto sklype ketinau statyti gyvenamuosius namus. Tačiau mano teisėtus lūkesčius sužlugdė šis projektas. Apie jį nebuvau informuotas. O kai gavau vadinamąją taikos sutartį, pagal kurią man turėjo sumokėti kompensaciją, nustėrau. Tai buvo ne sutartis, o nutartis", - piktinosi vyriškis.

Jis teigė norėjęs pakeisti kai kurias sutarties formuluotes bei derėtis dėl kompensacijos dydžio, tačiau to jam nebuvo leista. "Už 35 arus žemės man pasiūlė viso labo 2 tūkst. litų. O juk aš negalėsiu disponuoti ir greta šių sklypų esančia žeme. Kas norės gyventi greta aukštos įtampos laidų?" - klausė P. Mikalauskas.

Jis kategoriškai reikalauja jo sklype elektros perdavimo liniją tiesti po žeme. "Litgrid" atstovai atkerta, kad tai gali kainuoti net 10 kartų brangiau.

Nacionalizuos žemę

Tačiau ne visi gyventojai tokie kategoriški. Kiti neprieštarautų, kad per jų sklypus būtų tiesiama elektros energijos perdavimo linija. Tik norėtų gauti nusavinamo turto vertei lygias kompensacijas. Pasak Raimondos Zaborės, jei "Litgrid" įgyvendintų savo planą ir jos vyro valdomame sklype nutiestų elektros liniją, šeima netektų teisių į beveik trečdalį savo žemės. Šeima Baičių kaime, šalia Minijos ichtiologinio draustinio, šiuo metu valdo 11 hektarų žemės. Tačiau nutiesus elektros perdavimo linijas mes netektume galimybės disponuoti 3,9 hektaro ploto žeme.

"Be to, atramoms statyti būtų iškirti beveik du hektarai miško. Mes tam neprieštarautume, jei gautume adekvačias kompensacijas. Tačiau mus siūlo tik 23 tūkst. litų", - stebisi moteris.

Ji aiškino, kad detaliesiems planams parengti jos šeima iš banko yra paėmusi 750 tūkst. litų paskolą, kurią privalo grąžinti bei mokėti palūkanas. "Keistoka situacija - pelno siekianti bendrovė faktiškai nusavina didelę dalį mūsų nuosavybės, tačiau mes ir toliau privalome mokėti bankui palūkanas. Suprantame, kad elektros linija reikalinga visai Lietuvai, tačiau šiam projektui neprieštarautume tik tuomet, jei mums padengtų dalį paskolos. Tačiau "Litgrid" nė nesistengė leistis į kompromisus", - apgailestauja R. Zaborė.

Kliūtis žemdirbystei

Viso elektros perdavimo linijos koridoriaus plotis yra 76 metrai. Koridorius sutampa su žemės sklypo servitutu. Elektros tinklų įmonių darbuotojams būtų suteikta teisė elektros oro linijos apsaugos zonoje laisvai vaikščioti, o atliekant eksploatavimo bei remonto darbus - važinėti ir kasti žemę, įspėjus apie tai žemės savininkus ar naudotojus.

Jau dabar žemės savininkai piktinasi, kad elektros tinklus eksploatuojančių įmonių technika nesilaiko nurodymų ir dažnai išvažiuoja už apsaugos zonos ribų.

Žemę pagal tiesioginę jos paskirtį, žemdirbystei, naudojantys gyventojai piktinasi, kad iš jų praktiškai atimama žemė, esanti po kampinėmis atramomis. Nors įvairių tipų kampinės atramos užima nuo 65 iki 130 kvadratinių metrų plotą, tačiau dėl atramų sklypo plotas nemažėja, aplink jas nebelieka galimybių apdirbti žemės. "Negi mes ten dalgiais pjauti turime?" - karščiuojasi žemdirbiai.

Ta pačia jungtimi Lietuvos elektros vartotojai gautų Skandinavijos šalyse pagamintą elektros energiją, kuri Lietuvą pasiektų jūros dugnu nutiestu kabeliu.

Kabelio tiesimas jūroje prasidės 2014 metų kovą, o sistemos bus sujungtos iki 2015 metų gruodžio.