Žemės Palangoje tremtinys neatgauna 33 metus

Sklypas atimtas per karą

74-erių kaunietis tremtinys V. Zubinas jau 33 metus negali atgauti jo seneliui priklausiusios žemės Palangoje. 9,1 hektaro žemės sklypas Užkanavės g.46 4-5 dešimtmečiais priklausė V.Zubino seneliui, Palangos ūkininkui Stasiui Kviecinskui.

1944 metais sovietų kariuomenė užėmė S.Kviecinsko namą, o jį išmetė į gatvę. Senolis glaudėsi pas kaimynus, tačiau neilgai - 1945 metais palangiškis išėjo anapus.

Jo dukra, V.Zubino mama, Elžbieta Zubinienė per 1941 metų masinius trėmimus, birželio 14 dieną, su trimis sūnumis - Algimantu, Romualdu ir 1,5 metų Vytautu - buvo išvežta į Sibirą.

V.Zubino tėvas karys savanoris Jonas Zubinas išvežtas į Liepojos kalėjimą. Vėliau išgabentas į Novosibirsko miesto kalėjimą ir ten už priešinimąsi sovietinei valdžiai buvo sušaudytas.

Grįžimas į Lietuvą

V.Zubinas kartu su broliais ir mama Elžbieta tik 1958 metais iš Altajaus krašto grįžo į Lietuvą. E.Zubinienė, sužinojusi apie galimybę susigrąžinti tėvelio žemę, kartu su jaunesne seserimi 1977-aisiais pradėjo minti valdiškų institucijų slenksčius.

1980 metais dėl žemės sugrąžinimo kreiptasi į Palangos miesto liaudies teismą. Tada prasidėjo ilgas bylinėjimasis teismuose.

Kadangi trūko kai kurių dokumentų, teko ne vienus metus įrodinėti, kad žemės sklypas Palangoje priklausė S.Kviecinskui. Jo dukrai Elžbietai mirus, sūnus V.Zubinas nepasidavė ir toliau mynė teismų slenksčius.

„Seneliai mokėjo mokesčius už žemę ir vokiečiams, ir rusams, ir lietuviams. Ji jiems priklausė. Laimei, žemės dokumentus pavyko rasti - jie buvo Kanadoje, pas ten gyvenantį dėdę, mano dieduko sūnų. Galiausiai 1999 metais Palangos miesto apylinkės teismas pripažino, kad žemę iš tiesų valdė diedukas“, - pasakojo tremtinys.

Žemės grąžinimas tyčia vilkinamas

Tačiau ir čia istorija dar nesibaigia. Palangos miesto valdžia jau buvo spėjusi 9,1 hektaro žemės sklypą Užkanavės gatvėje suskaidyti į smulkesnius sklypelius ir juos išparduoti. Vykdant teismų sprendimus, kurorto savivaldybei vėliau teko gyvenamuosius pastatus atlaisvinti, iškeldinti ten įsikūrusius žmones ir kompensuoti jiems nuostolius.

2004 metais Zubinams grąžinti trys ketvirtadaliai žemės. Po ilgo teismų maratono 2010 metais Lietuvos Aukščiasiasis Teismas pripažino V.Zubiną teisėtu žemės paveldėtoju. Tačiau net ir dabar visos žemės tremtiniui atgauti nepavyksta. Liko negrąžinta 4,9 aro.

Šįkart ginčas užvirė dėl nedidelio ūkinio pastato, prieš 40 metų iškilusio minėtame žemės sklype. Šį ir kitus pagalbinius pastatus (pavyzdžiui, lauko tualetus) 1971 metais savivaldybė leido pastatyti į Užkanavės g.46 atkeldintiems žmonėms. Juos iškeldinus, pagalbiniai pastatai pasitikėjimo teise perduoti savivaldybei.

Anot tremtinio, ūkinis pastatas, dėl kurio ginčijamasi su kurorto valdžia, buvo pastatytas be leidimo, be detaliojo plano.

Nepaisant to, 2004 metais savivaldybė jį įregistravo Registrų centre kaip valstybės nekilnojamąjį turtą. Nors žemė po pastatu priklauso V.Zubinui, savivaldybė negali jos grąžinti tol, kol ant jos stovi valstybei priklausantis pastatas.

„Kadangi pagalbinį pastatą statėme ne mes, jis mums nepriklauso, savivaldybė nenori grąžinti po juo esančios žemės. Jei nugriautų, žemė būtų sugrąžinta. Aš sutinku tą pastatą netgi nupirkti, kad tik man ta žemė būtų grąžinta“, - kalbėjo kaunietis.

Tačiau savivaldybė neskuba neteisėto statinio griauti ir vilkina žemės grąžinimo procesą.

„2002 metais Palangos prokurorai konstatavo, kad žemės grąžinimas tyčia vilkinamas. Dėl to siūlė net baudžiamąją bylą kelti. Aukščiausiasis Teismas 2003 metais taip pat pasakė, kad tai yra tyčinis vilkinimas“, - prisiminė V.Zubinas.

Iš valdininkų - biurokratinis atsirašinėjimas

Tremtinys sako, kad ieškodamas teisybės jau spėjo apkeliauti visas įmanomas valdiškas institucijas - Prezidentūrą, Seimą, Teisingumo, Žemės ūkio ministerijas, prokuratūrą. Tačiau naudos maža - valdininkai sugeba tik siuntinėti vieni pas kitus.

„Jų darbas - biurokratinis atsirašinėjimas“, - atidūsta garbaus amžiaus kaunietis.

Paklaustas, kaip jam nepritrūksta kantrybės, V.Zubinas paaiškino, kad tremtyje teko iškęsti dar ne tai. „Aišku, mano žmona jau nepakenčia to reikalo, - nusijuokia senjoras. - Tačiau aš Sibiro užgrūdintas. Vaikystėje ten vos nemiriau iš bado, vos gyvas buvau. Gal šiandien savivaldybė rami būtų buvusi, bet išėjo kitaip“.

„Tai yra pasityčiojimas iš žmogaus. Aukščiausio lygio biurokratizmas. Valdininkai visai prarado sąžinę. Kur tik kas gali, tai ir griebia, nesvarbu, jo turtas ar ne jo“, - apie Palangos politikų darbą atsiliepia V.Zubinas.

Savivaldybė savinasi sklypą

Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus atkakliai tvirtino, kad žemės sklypas Užkanavės gatvėje priklauso ne V.Zubinui, o savivaldybei. „Tikrai tas pilietis nėra teisus. Ten yra savivaldybės turtas, jis turi savo registraciją. Buvo teismai, jie atmetė to žmogaus prašymus“, - tvirtino kurorto vadovas.

V.Zubinas paaiškina: teismas jo ieškinį dėl šio ūkinio pastato atmetė ne todėl, kad jis nepagrįstas, o todėl, kad ginčą jis teismui padavė pavėluotai. Tai esą turėjo būti padaryta dar 2004 metais, kai savivaldybė turtą įregistravo.

Tikisi savininkui parduoti

Pasirodo, Palangos savivaldybė ne tik piktybiškai laiko užstatytą V.Zubino sklypą, bet ir tikisi iš jo užsidirbti. Savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėjas Petras Kaminskas paaiškino, kad kol kas vienintelis būdas tremtiniui susigrąžinti sklypą - nusipirkti ant jo stovinčius savivaldybės valdomus pastatus.

„Iš pono Zubino pusės žiūrint, jam galimybė susigrąžinti (sklypą - red. past.) yra tik įsigijus tuos statinius“, - sakė P.Kaminskas.

Kiek vėliau juristas pripažino, kad galimybių yra ir daugiau: žemė būtų grąžinta, jei pastatas būtų nugriautas ar perleistas V.Zubinui.

Kodėl savivaldybė vilkina šį procesą ir tyčiojasi iš garbaus amžiaus senjoro?

P. Kaminskas tvirtino, kad sprendimo neteks laukti dar 33 metus. Klausimas dėl ūkinio pastato likimo esą jau sprendžiamas.

„Šiuo metu ieškomas priimtiniausias sprendimas. Dėl perleidimo svarstoma. Artimiausiu metu bus nuspręsta, kaip išspręsti tą klausimą. Ponas Zubinas žino. Konfliktų su juo savivaldybė dėl to tikrai neturi. Geranoriškai sprendžia tą klausimą“, - įtikinėjo P.Kaminskas.

Teisybės ieško

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) „Respublikai“ patvirtino, kad šiuo metu vienintelė kliūtis susigrąžinti dalį sklypo Užkanavės gatvėje yra tai, jog jis yra užstatytas.

„Žemės sklypo dalis yra užstatyta pastatu-sandėliu ir pastatu-priestatu, kuriuos panaudos teise valdo Palangos miesto savivaldybė, ir ši žemės sklypo dalis reikalinga šiems pastatams eksploatuoti“, - rašoma tarnybos atsakyme.

Anot NŽT, žemės dalis galėtų būti grąžinta, jei būtų įrodyta, kad pastatas yra pastatytas pažeidžiant teisės aktus. Tokiu atveju jis būtų griaunamas. Tarnybos žiniomis, Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kad ši patikrintų pastato-sandėlio ir pastato-priestato statybos teisėtumą.

„Priežastis kreiptis dėl pastatų teisėtumo patikrinimo buvo tai, kad Klaipėdos apygardos prokuroras, 2012 metais išnagrinėjęs Vytauto Zubino skundą, konstatavo, kad minėti pastatai pastatyti galimai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus“, - aiškina tarnyba.