Žemaičiai gaivina kuršių istoriją

Festivalyje „Kuršių genties vartus pravėrus“ netrūks kovų, rekonstruktorių pasirodymų, įvairių rungčių bei senovinių žaidimų, o vakarop archeologinę vietovę nušvies degantys aštuoni vartai ir 2 tūkst. žvakių. Pasak šventę organizuojančios Salantų regioninio parko (SRP) direkcijos vadovo Modesto Šečkaus, pernykštė patirtis parodė, kad žmonės išties susidomėję baltiškąja kultūra. „Pernai ant Kartenos piliakalnio festivalį organizavome pirmą kartą ir tikrai nesitikėjome, kad susirinks per tūkstantį svečių. Supratome, kad festivalis „Kuršių genties vartus pravėrus“ gali tapti tradicinis“, – „Lietuvos žinioms sakė jis.

Šiemet festivalį finansuoja Kretingos rajono savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba, SRP direkcija bei privatūs rėmėjai.

Motyvavo žmonės

Tūkstančio piliakalnių kraštu vadinamoje Lietuvoje nemaža dalis šio protėvių paveldo pritaikyta pažinimui, lankymui, tačiau ne visuomet archajiški paminklai tampa ir bendruomenių susibūrimo vieta.

Pasak SRP direktoriaus M. Šečkaus, prieš keletą metų investavus apie 300 tūkst. eurų, Europos Sąjungos ir valstybės skirtų Kartenos piliakalniui sutvarkyti, norėta, kad vietovė taptų patraukli žmonėms susiburti. „Šis kuršių pilies kalnas – labai palankioje gamtinėje aplinkoje. Šalia teka Minijos upė, tad galima išsimaudyti, pažvejoti, o papėdėje įrengta poilsiavietė su legalia laužaviete, pavėsinėmis, suoliukais, tualetu. Tad ši vieta idealiai tinka bendruomenių susibūrimams, šventėms organizuoti. Taip pernai gimė mintis pabandyti pasitikrinti: ar žmonėms būtų įdomus su kuršių, baltų, etnografine kultūra susijęs festivalis. Rezultatas pranoko lūkesčius“, – pasakojo jis. Esą šalia autentiško paminklo – piliakalnio – vykstančios rekonstruktorių kovos, demonstruojami meistrų atkurti papuošalai, kuršių amatai, skambančios archajiškos dainos žmones skatina labiau pajusti ryšį su kadaise gyvenusiais protėviais.

„Kai Kartenos piliakalnis buvo apžėlęs medžiais, pasislėpęs, niekas nekreipė į jį dėmesio, o dabar jis tapo itin lankomas ir svarbus objektas apylinkių gyventojams. Būtent jie mus motyvavo ir šiemet vėl organizuoti festivalį bei kviesti dar daugiau gyvosios istorijos propaguotojų, surengti dar įspūdingesnę šventę“, – pabrėžė M. Šečkus.

„Festivalis Kartenoje sužavėjo savo dvasia ir labai nuoširdžiai protėvių istorija besidominčiais žmonėmis, atėjusiais ir iš gretimų kaimų. Nustebino labai inteligentiška publika, kuri rinkosi ne vien kovų pažiūrėti, bet ir gilinti savo žinių apie kuršius, jų buitį, materialųjį paveldą. Buvo matyti, kad žmonės pasiilgę prisilietimo prie archajiškosios istorijos“, – „Lietuvos žinioms“ sakė vieno iš renginio organizatorių bei dalyvių, kuršių genties istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubo „Pilsots“ lyderis Benas Šimkus.

Ugninga kulminacija

Nuvykus prie Kartenos piliakalnio dieną bus galima apsilankyti kuršiškame kaimelyje ir pabendrauti su kviestiniais svečiais: senovinių papuošalų juvelyru, peiliadirbiu, keramike ir kt. Pageidaujantieji šeštadienį galės dalyvauti ir septynių piliakalnių pėsčiųjų žygyje (startas – 9 val. ant Imbarės piliakalnio, finišas – Kartenoje).

Anot B. Šimkaus, vyks parodomosios įvairių rekonstruktorių klubų, karybos draugovių („Pilsots“, „Jotvos sūnūs“, „Varingis“) kovos, turnyrai. „Svečiai galės paminklinti ranką svaidydami akstis, pagamintas pagal autentiškus geležies amžiaus radinius. Atvyks ir raitelių, kurie demonstruos kovų treniruotes, paukštininkas su specialiai laikomais dresuotais medžiokliniais sakalais ir kitais plėšriaisiais spranuočiais. Bus siūloma žaisti senovinių žaidimų, pašaudyti iš lankų. Nuotaiką palaikys grupė „Žalvarinis“, – pasakojo jis.

Šiųmečio renginio naujiena – alaus virimas pagal senovines tradicijas. „Aludarystė – senas mūsų protėvių amatas. Kiek dainų apie alų, apynius sukurta! Namudinio alaus gamyba tampa vis populiaresnė, ji skirta ne prisigerti. Alaus gamyba siejama su savotišku ritualu, jis buvo verdamas apeigoms, šventėms. O Kartenoje mūsų klubo aludaris demonstruos alaus virimo technologijas“, – sakė B. Šimkus.

Bene didžiausia atrakcija ir šventės vizitine kortele jau tampa ugnies misterija. „Šiemet bus dar įspūdingiau nei pernai. Meistrai pastatys aštuonis simbolinius vartus iš medžio, šiaudų. Aštuonis, nes Kartenos apylinkėje tiek yra piliakalnių. Vakare tie vartai bus uždegti, ugnies fone vyks kovų inscenizacijos, tad vaizdas turėtų būti įspūdingas. O piliakalnio šlaite maždaug iš 2 tūkst. žvakių bus sukurtas kuršiškas ornamentas“, – atskleidė M. Šečkus.

TRUMPAI

Archajiškoje kuršių Ceklio žemėje stovėjusi Kartenos pilis pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose (Kuršo pietinių žemių dalybų akte) paminėta 1253 metais. Lotyniškai pilis užrašyta Cartine, nuo to kilęs ir vietovės pavadinimas.

Vėliau žemaičiai sukūrė savo legendą. Pasakojama, kad ant aukšto kalno prie Kartenos stūksojusią pilį, valdomą žemaičių valdovo, ne sykį yra puolę švedai ir rusai. Vienąkart priešai nesutarę, kuriems iš jų pirmiems šią pilį pulti, ir dėl to susimušę. Jų kovas nuo pilies kuorų stebintis valdovas savo pavaldiniams sušuko: „Veizėkiet, kare tenaa! („Žiūrėkit, karas tenai!“). Esą taip ir prigijęs Kartenos vardas.