Vytauto gatvės eismą ketinama dar tobulinti

Vytauto gatvėje jau metus visi važinėja viena eismo kryptimi. Ir, atrodo, visi jau įprato, netgi ir miesto svečiai, kad taip ir reikia važiuoti. Kai kurie skeptikai prognozavo, jog toks eismas nesibaigs geruoju. Pirmus metus didelių nelaimių buvo išvengta ir prognozės nepasitvirtino. Keletas nelaimių įvyko šios vasaros pradžioje ir tai, galima sakyti, ne dėl eismo, o dėl to, kad vairuotojai po ramios žiemos važinėjo išsiblaškę, pamiršę, jog prasidėjo aktyvusis dviratininkų sezonas.

Ten, kur daugiau įvykių – priverstinai sustoti

Kaip teigė Eismo saugumo komisijos pirmininkas, vicemeras Rimantas Antanas Mikalkėnas, Vytauto gatvėje pasikeitęs eismas per metus jau tikrai prarado naujienos statusą. „Visi jau įprato, kad Vytauto gatvėje galioja vienos krypties eismas. Tik kai kurias sankryžas stebime, kuriose dažniau įvyksta susidūrimų, pavyzdžiui, Kastyčio ir Vytauto gatvės sankryžoje. Dėsime „Stop“ ženklus, kad vairuotojai labiau atkreiptų dėmesį. Nes dabar ne visi supranta, ką reiškia pagrindinio ir šalutinio kelio ženklai. Sieksime, kad vairuotojas, važiuodamas iš šalutinės gatvės, būtų priverstas sustoti ir apsižvalgyti“, – pasidalino mintimis R. A. Mikalkėnas.

Pasak vicemero, kitokių pageidavimų ar pastebėjimų komisijos nariai negirdėjo. Tiesa, ateityje ketinama ir dar vienu būdu Vytauto gatvę patobulinti. „Centrinę Vytauto gatvę planuojama naujai asfaltuoti, o kai tai bus padaryta, tuomet galėsime įrengti metalizuotus bortelius, atskirsiančius dviračių juostą nuo automobilių. Europoje tokie borteliai daug kur naudojami, jie labai naudingi“, – papasakojo Eismo saugumo komisijos pirmininkas R. A. Mikalkėnas.

Vairuotojams trūksta ne tik atidumo

Birželį į redakciją užsukęs palangiškis Vytautas papasakojo, kad būtent vicemero minėtoje sankryžoje – Kastyčio ir Vytauto gatvės – jis ir patekęs į eismo įvykį, kai jį, važiuojantį dviračiu, parbloškė jo nepraleidusi vairuotoja.

„Nesitikėjau, kad pats pakliūsiu į tokią situaciją. Laimei, kad pavyko galiausiai atsistoti ant kojų, iki šiol bandau atgauti jėgas. Ką reikia daryti, kad būtų saugiau? Net nežinau, gi nepastatysi prie kiekvienos sankryžos po policijos pareigūną, kuris kilnotų užtvarą kiekvienam privažiavusiam. Žmonėms kai kada pritrūksta atidumo“, – pasidalino savo išgyvenimais palangiškis.

Vytautą suglumino ir kitas aspektas – vairuotojos abejingumas. „Aš nuskriejau nemažą atstumą, kai mane parbloškė, ji net nežinojo, kokia mano sveikatos būklė, nei kartą nepasidomėjo – nei gulint ligoninėje, nei gydantis namuose. Aš suprantu, visko gyvenime nutinka, bet kur dingsta tokie paprasti žmogiškumo dalykai“, – stebėjosi palangiškis.

Ši nelaimė nebuvo pirmoji šiemet šioje sankryžoje, prieš tai pagalbos prireikė parblokštai moteriai.

Kaip pasakojo Palangos policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas, tokiuose eismo įvykiuose didesnis dėmesys įprastai būna skiriamas dviratininkams, nes tai gali lemti eismo įvykio sunkumą (žmogus nukentėjo ar ne), o po šios aplinkybės išsiaiškinimo bendraujama ir su kitais eismo dalyviais.

Vasaros pradžioje tokių nelaimių užregistruota 3. „Džiugu, kad sužalojimai nėra sunkūs“, – reziumavo Palangos policijos komisariato viršininkas.