Vyskupo nuodėmė - reklaminiame stende

Tauragės apskrities policijos komisariatą pasiekė prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vadovo vyskupo M.Sabučio galimo piktnaudžiavimo tarnyba.

Šį pareiškimą parašęs Vokietijos pilietis 72 metų Eduardas Reichertas, kuris prie Tauragės turi sodybą ir kasmet čia atostogauja, teigė turintis visus įrodymus, kad 2009 metais iš JAV gyvenusio mecenato Kurto Vėliaus gavęs didelę auką M.Sabutis be Liuteronų bažnyčią valdančios Konsistorijos žinios šiuos pinigus paskolino Klaipėdos bendrovei „Marigora“. Ji po kelerių metų bankrutavo.

Kad vyskupas iššvaistė Bažnyčiai skirtus pinigus, E.Reichertui tapo žinoma prieš keletą metų.

Tuomet Klaipėdos miesto savivaldybės archyvui buvo perduota „Marigoros“ bankroto byla. Ją bevartydama savivaldybės administracijoje dirbanti viena Liuteronų bažnyčios parapijietė pamatė iki tol negirdėtą vyskupo pasirašytą skolos sutartį.

Pagal ją 2009 metų lapkričio pabaigoje vyskupas M.Sabutis Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vardu iki 2010 metų kovo 25 dienos „Marigorai“ paskolino milijoną litų už įtartinai dideles palūkanas – 8 procentus už kiekvieną mėnesį.

Pagal sutarties sąlygas po keturių mėnesių automobilių detalėmis prekiaujanti bendrovė Bažnyčiai įsipareigojo grąžinti ne tik pasiskolintą milijoną, bet ir 320 tūkst. litų palūkanų.

Paskolos gavėjas įsipareigojo per 10 dienų įkeisti Pagėgių savivaldybėje, Mikytų kaime, esantį bendrovės turtą: pastatus ir apie 3 hektarų ploto žemės sklypą ir su Bažnyčia pasirašyti susitarimą dėl įkeičiamo turto.

Vyskupas paskolos nepasigedo

Tačiau jokio turto taip ir nebuvo įkeista, o suėjus paskolos grąžinimo terminui vyskupas M.Sabutis grąžinti pinigų nereikalavo.

Praėjus daugiau nei metams – 2011 metų gegužės 25 dieną – paskolos sutartis buvo pratęsta iki tų pačių metų liepos 10 dienos.

Net ir tuomet nesulaukus pinigų Liuteronų bažnyčios vadovas į teismą nesikreipė.

„Marigorai“ bankroto bylą iškėlė kiti kreditoriai, su kuriais vienintelis įmonės akcininkas ir direktorius 50 metų klaipėdietis Igoris Veremjevas skolas aptirpdė pardavinėdamas bendrovės nekilnojamąjį turtą.

Iki 2013 metų, kai „Marigorai“ buvo paskelbtas bankrotas, liuteronams nebuvo grąžinta nė cento.

Prieš dvejus metus įmonė buvo likviduota, o beveik visą jos nesugrąžintą skolą sudarė skola Bažnyčiai.

E.Reichertas mano, jog M.Sabutis iš „Marigoros“ pinigų nereikalavo todėl, kad Bažnyčiai paaukotas milijonas vyskupo buvo ne paskolintas, o investuotas į bendrą verslą.

„Tuo pat metu – 2009 metų lapkričio mėnesį – „Marigora“ 350 tūkst. JAV dolerių paskolino Vokietijoje gyvenančiai emigrantei iš Rusijos Annai Root, kuri vadovauja Volfsburgo mieste esančiai Rusijos kapitalo įmonei „Kunststoff Autoplast“.

Jai pinigai buvo paskolinti „laisvai naudoti“, be jokio grąžinimo termino“, – rodydamas sutartį vokiečių kalba pasakojo E.Reichertas.

Kad vokietei skolinti pinigus buvo susitarta likus dviem dienoms iki paskolos sutarties su M.Sabučiu sudarymo, anot E.Reicherto, tik patvirtina, jog vyskupas Klaipėdos verslininkui pinigus buvo perdavęs dar anksčiau.

Mecenatas aukojo daug

Sudaryti tokios didelės vertės finansinį sandorį Liuteronų bažnyčios vadovui draudė LELB statutas, kuriame sakoma, kad sprendžiant turtinius sandorius, kurių suma viršija 7 tūkst. litų (apie 2027 eurus), vyskupas turi gauti Konsistorijos pritarimą.

Maža to, E.Reichertas tvirtino, kad M.Sabutis pradanginęs gerokai didesnę sumą nei milijonas litų: „Vaikų neturėjęs ir visą savo turtą Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčiai aukojęs K.Vėlius 2009 metais į Konsistorijos sąskaitą pervedė daugiau nei 3 mln. litų.“

Tų metų vasarą K.Vėlius buvo atvykęs į Lietuvą ir E.Reichertas jį lydėjo.

Iki tol mecenatas pinigus perduodavo kunigams, tačiau buvo labai nusivylęs, kai Palangoje jam nupirkus žemės sklypą ir bažnyčios statybai skyrus 150 tūkst. JAV dolerių, jis šioje vietoje pamatė tik augančias piktžoles.

„Tuomet ir aš jo prašiau skirti pinigų prie Kintų bažnyčios esančio ūkinio pastato stogui perdengti, tačiau K.Vėlius pažadėjo grįžęs į Ameriką išsiųsti 3 mln. litų Bažnyčios Konsistorijai, kuri šiuos pinigus paskirstytų parapijoms“, – pasakojo E.Reichertas.

Kur kiti milijonai?

Vokietijoje gimęs, savarankiškai lietuviškai išmokęs ir vertėjavęs architekto išsilavinimą turintis E.Reichertas į Klaipėdos kraštą ilgą laiką vežė labdarą.

Vokietis yra Kintų parapijos narys ir čia atstatinėjo liuteronų bažnyčią.

Tuomet Bažnyčios vadovų labai gerbiamas liuteronas dalyvaudavo Konsistorijos posėdžiuose.

E.Reichertas tvirtino pats girdėjęs, kaip 2009 metų rudens pradžioje vyskupas M.Sabutis patvirtino, kad K.Vėliaus auka – per 3 mln. litų – yra gauta.

Kintų parapija suskato rašyti prašymą gauti lėšų stogui perdengti, tačiau vyskupas atsakęs, kad visi iš Amerikos gauti pinigai jau panaudoti.

„Likusių dviejų milijonų litų likimas taip ir liko neaiškus. Ko norėti, jei vyskupas aiškiai neatsako ir kodėl skolinęs milijoną „Marigorai“, – pečiais gūžčiojo vokietis.

Netikėta žinia ir kunigams

Žinia apie M.Sabučio pradangintą didelę auką naujiena tapo ne tik tikintiesiems, bet ir patiems liuteronų kunigams.

Pernai vidurvasarį Tauragėje vykusiame aukščiausią sprendžiamąją galią turinčiame Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios susirinkime – Sinode – vyskupo M.Sabučio buvo paklausta apie Bažnyčios prarastas lėšas, kurios buvo skirtos kunigų ir kitų Bažnyčios darbuotojų atlyginimų ir pensijų fondui.

Jis aiškino apie paskolą „Marigorai“ nieko neinformavęs, nes esą laikėsi susitarimo su mecenatu K.Vėliumi apie auką neskelbti iki 2017 metų liepos. Kodėl buvęs toks mecenato noras, vyskupas nepaaiškino.

Niekam neužkliuvo ir tai, kad tą mėnesį vykusiame Sinode apie Amerikos lietuvio paaukotus ir dingusius pinigus pats vyskupas nesiruošė pranešti.

M.Sabutis aiškiai neatsakė ir į Klaipėdos kunigo Reinholdo Moro klausimą, koks tikslas buvo skolinti tokią pinigų sumą neaiškiai firmai.

R.Moras apgailestavo, jog šios istorijos nežinojęs 2014 metais, kai tuomet vykusiame Sinode visus agitavo už tai, kad M.Sabutis vyskupu būtų paskirtas dar vienai kadencijai.

Po tokių žodžių Sinode ilgametis Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos klebonas R.Moras buvo pašalintas iš Konsistorijos.

Prokurorus ragino atsimerkti

Sinode prie sienos priremtas vyskupas atsipirko apgailestaudamas dėl to, kas nutiko, ir dėl savo poelgio atsiprašęs kunigų ir visos Bažnyčios.

Ateityje jis žadėjęs panašiais atvejais vienašališkų sprendimų niekuomet nepriimti.

Bet atrodo, kad parapijiečiams vyskupo atsiprašymo nepakako.

Nesulaukdami tiesaus M.Sabučio paaiškinimo liuteronai autostrados šalikelėje ties Kryžkalniu užsakė didžiulį stendą su užrašu: „Vyskupe M.Sabuti, kur dingo milijono labdara evangelikams liuteronams? Prokurorai, pasidomėkit.“

Vasaros pradžioje atsiradęs šis stendas visiems pravažiuojantiems buvo matomas visą mėnesį, tačiau nei iš M.Sabučio, nei iš prokurorų jokios žinios nebuvo sulaukta.

„Darosi aišku, kad į nusikalstamai prašvilptus Bažnyčios pinigus prokurorams reikia pabaksnoti pirštu.

Pagal įstatymus, administracinius įgaliojimus turintis ir viešosios organizacijos ar juridinio asmens vardu veikti galintis asmuo prilyginamas valstybės tarnautojui, o piktnaudžiavimu laikoma, kai naudojantis tarnybine padėtimi arba viršijant įgaliojimus padaroma didelė žala juridiniam asmeniui.

Tokiai veikai senatis sueis ne anksčiau kaip 2021 metų lapkritį, todėl prokurorai turi pakankamai laiko viską išsiaiškinti ir patraukti atsakomybėn“, – aiškino E.Reichertas.

Rugpjūčio 3 dieną jo pareiškimą priėmusi Tauragės policija dėl vyskupui taikytinos atsakomybės kol kas nieko nenusprendė, nes tik dabar ruošiasi prašyti, kad E.Reichertas patikslintų savo pareiškimo aplinkybes.

Tai tik Bažnyčios reikalai?

Žinia, kad dėl Liuteronų bažnyčios paskolinto ir pradingusio milijono litų prašoma kelti baudžiamąją bylą, vyskupui M.Sabučiui buvo netikėta.

„Žinau, kokia šių klausimų kilmė ir iš kur tokios iniciatyvos kyla. Sinodui aš viską esu paaiškinęs.

Čia yra Bažnyčios vidaus dalykai, ir plačiau ką nors aiškinti nematau reikalo“, – vakar „Lietuvos rytui“ pasiteiravus apie Bažnyčios vardu suteiktos paskolos aplinkybes kalbėjo M.Sabutis.

Jis tai pažadėjo pakomentuoti vėliau, kai bus susipažinęs su teisėsaugai pateiktu raštu.