Voverytės istorija: kaip Stasytė tapo mylimu šeimos nariu

Živilė dirba laukinių gyvūnų gelbėjimo ir reabilitacijos centre Anglijoje. Kai jos priežiūron pateko iš lizdo iškritusi mažytė voverytė, dieną ir naktį moteris kas kelias valandas gyvūnėlį maitino specialiu pieno mišiniu, kol šis sustiprėjo ir užaugo.

Stasytė būtų buvusi paleista į laisvę, tačiau kitos voverės jai nukando pusę nosies, dėl to sutriko uoslė, kuri yra gyvybiškai svarbi šiems gyvūnams. Antrą kartą patekusi pas Živilę į namus, Stasytė juose pasiliko visam laikui.

Augino kaip vaiką

Pirmą kartą su voveryte Živilė susipažino prieš metus. Iš lizdo iškritusiai Stasytei nebuvo nė 2 savaičių, ji buvo sušalusi ir nusilpusi, užmerktomis akimis. Voverytei reikėjo ypatingos pagalbos, jos globa buvo paskirta Živilei, nes ji jau turėjo patirties auginant našlaičius gyvūnus. Moteris kas kelias valandas, dieną ir naktį Stasytę maitino specialiu pieno mišinėliu (ne karvės!).

„Voveriukus sunku išauginti, nes jų skrandukai labai jautrūs, tad jei neteisingai maitini, per daug ar per mažai, per šaltu ar per karštu mišiniu, ne taip laikai rankose ar ne taip pasukus čiulptuką, greit viskas gali pasibaigti mirtimi“, – pasakojo moteris.

Stasytė labai norėjo gyventi, mažylė kasdien stiprėjo ir augo. „Aš tapau jos visas pasaulis. Auginau, kaip savo vaiką. Akimirkos nepakartojamos. Pirmą kartą atmerkė akutes, pirmą kartą paragavo kieto maisto, pirmą kartą šoktelėjo – viskas buvo kaip stebuklas“, – jautriomis akimirkomis dalijosi Živilė.

Nelaisvėje gyvena iki 20 metų

Pavasarį Stasytė buvo perkelta į didelį narvelį, kartu su kitomis voverėmis, kad pasiruoštų kelionei į laisvę. Gyvūnėlis adaptavosi prie naujų gyvenimo sąlygų, viskas ėjo pagal planą, kol vieną dieną užsukusi pažiūrėti Stasytės, Živilė rado ją sužeistą. Spėja, kad ji susimušė su kitomis voverėmis. Nuvykus į veterinarijos kliniką paaiškėjo, kad Stasytei nukasta pusė nosytės.
Gyvūnėliui buvo paskirtas gydymas antibiotikais ir žaizdos plovimas, ir Stasiukas (taip ją dar vadina Živilė) vėl atsirado globėjos namuose. Sveikdama Stasytė dar labiau prisirišo prie Živilės, susidraugavo su jos šuniuku ir tapo šeimos nariu.

Deja, išleisti ją į laisvę buvo nebeįmanoma, nes voverėms uoslė yra nepakeičiama išgyvenimo dalis. Uoslės pagalba jos ne tik randa maistą, bet taip atpažįsta savus. Su pažeista uosle išgyventi laisvėje galimybių daug mažiau. Beje, voverės nelaisvėje išgyvena iki 20 metų, o laisvėje vidutiniškai tik 3.
Taigi voverytė liko Živilės namuose.

Kepa specialius sausainius

Živilė atskleidžia, kad voveriuką auginti sudėtinga, jam reikia daug vietos lakstyti ir karstytis, o dar daugiau – dėmesio. Ji net vadina Stasytę mažąja Diva, nes jos charakteris labai įnoringas.
Namuose dar auga du šunys ir katinas, tačiau išleidus palakstyti Stasytę, visi lekia lauk, net ir Živilės vaikai… Nors voverė teturi 4 dantis, tačiau jie aštrūs kaip adatos, ir jei kam nors įkanda, pasipila nemažai kraujo. Be to, ji labai kerštinga.

Gyvenant su vovere be išdaigų nėra nė dienos. Živilės namų sienų kampai yra apgraužti, užuolaidos sudraskytos, o telefono įkroviklį ji pakeitė gal jau 20 kartų. Apie Stasytės išdaigas ar tai, kad ji pastvėrė kažką draudžiamo, lojimu visada praneša Živilės šuo.

Voverytė ragauja viską, kas pasitaiko po ranka, tad svarbu nuolat stebėti, kad namuose nebūtų kažko netinkamo voveriukams. Speciali ir Stasytės mityba: Živilė jai kepa sausainius su riešutų, sėklų, baltymų ir vitaminų mišiniu, kasdien duoda šviežių vaisių bei daržovių.

Stasytės nagučiai taip pat labai aštrūs, o išleista ji pirmiausia šokinėja ant šeimininkės. Todėl Živilė visada dėvi storus džinsus ir megztinį. Bet ir tai nepadeda, moteris sako, kad atrodo, lyg būtų užpulta 100 kačių.

Šiuo metu Stasytė turi didelį aptvarą lauke, kurio durys atsidaro tiesiai į namus. Viduje taip pat yra aptvaras, tad voverytė gali pasirinkti kur miegoti – lauke ar viduje. Ji turi savo kasdienę rutiną, vienas svarbiausių dalykų joje – pietų miegas.

„Mano namai virto dideliu voverytės žaidimų centru. Visi šeimos nariai yra prisitaikę prie tokio gyvenimo. Stasiukas yra labai mylimas ir laimingas šeimos narys, kuris gauna daugiausia dėmesio. Jai labai patinka būti glostomai ir lepinamai“, – apie augintinį kalba Živilė.