Mat valstybėms institucijoms niekaip nepavykus rasti kompromiso, teks vykdyti teismų sprendimus. „Tai reiškia, kad bus griaunami pastatai. Tuomet Neringos savivaldybė ir valstybė turės padengti patirtą žalą, sumokėti milijonines kompensacijas nekilnojamojo turto savininkams, kurie jo neteks. Jei išsipildys blogiausias scenarijus, mūsų savivaldybė gali tapti nemoki“, – „Lietuvos žinioms“ komentavo Neringos meras Darius Jasaitis.
Tačiau premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad jei bus kreipiamasi į valstybę dėl žalos atlyginimo, tai turės padaryti neteisėtus sprendimus priėmusios institucijos ir konkretūs valdininkai.
Bergždžias darbas
2012 metų birželį tuometė Vyriausybė patvirtino KNNP tvarkymo planą. Pagal jį UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus, kai kuriuos jų sudaro keli statiniai. Šiuo planu griauti pasmerkti statiniai atsirado pagal leidimus, kuriuos teismai pripažino neteisėtai išduotais. Vėliau buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė inicijavo plano pakeitimą – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) plano korekcijas bando suderinti nuo 2015 metų rudens.
Vyriausybė buvo nurodžiusi Kultūros ir Aplinkos ministerijoms iki šių metų spalio vidurio baigti derinti tvarkymo plano korekcijas, tačiau to nepavyko padaryti. VSTT siūlė, kad šiek tiek adaptavus galėtų likti stovėti neteisėti statiniai, bet plano korekcijoms prieštaravo Kultūros paveldo departamentas (KPD). Anot jo, griauti ar pertvarkyti siūlomuose pastatuose paveldosaugos reikalavimai bei kultūros vertybių vertingosios savybės nepažeidžiamos, todėl jų visai nereikia griauti ar pertvarkyti. KPD siūlė rengti atskirą planą paveldosauginei teritorijai.
Trečiadienį, matydama, kad institucijoms niekaip nepavyksta rasti kompromiso, Vyriausybė nusprendė nutraukti plano koregavimo procedūras, šis nutarimas įsigalios kitų metų vasario 1 dieną. Anot ministro pirmininko, situacija KNNP verčia apsispręsti dėl leidimus išduodančių ir kontroliuojančių institucijų pertvarkos. „Yra bendrieji planai, specialieji planai, kiekvienas prižiūri tam tikroje teritorijoje pagal savo specialųjį planą įvairius režimus, išduoda leidimus, jie nėra suderinti tarpusavyje. Matome chaosą, nesusipratimų, galbūt reikėtų pažvelgti ir padaryti, kaip pasiekti, kad šitas procesas būtų efektyvus“, – aiškino S. Skvernelis.
Mokėsime mes
„Lietuvos žinių“ paklaustas, ką reiškia toks Vyriausybės žingsnis, Neringos meras D. Jasaitis sakė, kad nebelieka galimybių priimti kompromisinius sprendimus. „Lieka galioti 2012 metų tvarkymo planas ir teismų sprendimai dėl pastatų griovimo, juos reikės vykdyti. Korekcijomis buvo bandoma pasiekti, kad apsieitume be griovimų ir valstybei nereikėtų mokėti milžiniškų kompensacijų. Susipešė dvi institucijos – VSTT ir KPD – ir viskas grįžo į pirminę būseną“, – teigė meras.
Tarp griovimui pasmerktų pastatų – Juodkrantėje esantis druskų sandėlis, kotedžas, du gyvenamieji namai (juose – ir šeimos su mažamečiais vaikais), trys gyvenamieji namai Preiloje, du namai Nidoje, kuriuose įsikūręs restoranas „Nidos seklyčia“.
D. Jasaitis priminė, kad kol kas būta tik vieno griovimo atvejo. Prieš keletą metų patys savininkai teismo sprendimu nugriovė naujai pastatytą žuvų restoraną „Sorento“ Juodkrantėje ir prisiteisė apie 1,5 mln. eurų kompensaciją. Tačiau dabar pinigus moka visi mokesčių mokėtojai, o ne valdininkai, kurie padėjo parašus laimindami neteisėtas statybas. „Apskaičiavome, kad to restorano statybos atsiėjo apie 340 tūkst. eurų. Tačiau verslininkai įrodė, kad jie patyrė didesnę žalą: ne tik moralinę, bet ir už negautas galimas pajamas. Pinigus jau sumokėjo Teisingumo ministerija, su kuria mums pavyko susitarti, kad valstybė mokės 75 proc., o Neringos savivaldybė per penkerius metus – 25 procentus priteistos sumos. Dabar turėsime galvoti apie devynis pastatus, kurių istorijos – skirtingos“, – vakar sakė meras.
Anot jo, teismai tokiais atvejais nurodo savivaldybei ir valstybei solidariai kompensuoti žalą. „Tai gali būti ir 50 bei 50 procentų. Įsivaizduokite, kas dabar bus, jei teismas nurodys nugriauti pastatą, kuriame gyvena žmonės. Jei šie nesutiks patys griauti, veiksmų imsis Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, o gal ir policija. Bus iškeldinami žmonės, išnešamas jų turtas, skelbiamas griovimo konkursas, samdoma griovėjų bendrovė. Dėl žalos atlyginimo kreipsis buvusio nekilnojamojo turto savininkai. Ir už viską mokės valstybė bei savivaldybė, kitaip – mokesčių mokėtojai“, – apie galimą ateitį kalbėjo D. Jasaitis.
Esą užgriuvus anstolių ieškiniams dėl žalos kompensavimo Neringa patirtų milžinišką finansinį smūgį. „Pinigai būtų nurašomi iš savivaldybės sąskaitos. Savivaldybė taptų nemoki. Nežinau, iš kur reikėtų gauti pinigų. Galbūt parduoti oro uostą, krantines ar kitą nekilnojamąjį turtą“, – stebėjosi meras ir pridūrė, kad baisiausia, kai atpirkimo ožiais tampa legaliai nekilnojamąjį turtą įsigiję žmonės, o ne jį pastatę verslininkai, kurie galbūt jau seniai bankrutavo.
Tarp griovimui pasmerktų pastatų nurodomi Juodkrantėje esantis druskų sandėlis, kotedžas, du gyvenamieji namai (juose – ir šeimos su mažamečiais vaikais), trys gyvenamieji namai Preiloje, du namai, kuriuose įsikūręs restoranas „Nidos seklyčia“ Nidoje.
Virs asfaltu
Vyriausybės sprendimas nutraukti KNNP tvarkymo plano korekcijas dėl tarpinstitucinių rietenų skaudžiausiai smogs tiems žmonėms, kurie yra įsigiję nekilnojamąjį turtą griovimui pasmerktuose pastatuose. Vienas jų – bendrovės „Forum Cinemas“ generalinis direktorius Arūnas Baltrušaitis. „Tą vasarnamį Preiloje pirkau beveik prieš 14 metų, mokėjau per pusę milijono litų. Tai – mano asmeninė investicija, duktė registruota Neringos savivaldybėje. Tačiau dabar iš mūsų nori atimti namus... Perkome legalų nekilnojamąjį turtą, o jis vėliau tapo nelegalus. Sunku komentuoti, nes esame šoko būsenoje. Valstybė pagal Konstituciją yra įsipareigojusi ginti žmogų ir legaliai įsigytą jo turtą dabar pati nesilaiko šio įsipareigojimo“ – „Lietuvos žinioms“ vakar sakė jis.
Šie trys namai Preiloje turės būti sulyginti su žeme ir atkurta asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė.
Anot D. Jasaičio, Preiloje reikės sumokėti ne tik už kotedžų griovimą. „Ten dar turės būti atkurta pirminė būklė: pastatyta automobilių stovėjimo aikštelė. Kas nors vėl turės rengti detalųjį planą, mokėti už jį, užpilti asfaltą. Ir tik po to žalą patyrę asmenys galės kreiptis į teismą dėl jos atlyginimo. Visiškas absurdas. Buvo siekiama, kad tokių griovimų nereikėtų vykdyti, kad būtų galima pasirašyti taikos sutartis, žmonės galėtų ramiai gyventi tuose pastatuose. Tačiau visos derybos nuėjo perniek“, – sakė jis.
Paklausta, ar susiklosčiusi situacija turės įtakos KNNP, jo vadovė Aušra Feser pripažino, kad tiesioginės įtakos gal ir nebus. „Tačiau nukentės mūsų nacionalinio parko įvaizdis. Stengiamės garsinti jį gamtinėmis, kultūrinėmis, istorinėmis vertybėmis, bet atriedėjus buldozeriams ši unikali vieta išgarsės ir kaip nelegalių statybų aikštelė“, – „Lietuvos žinioms“ sakė KNNP vadovė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą