Vietoje kamino - apžvalgos bokštas

Tokia Danės upės pakrantėje išsidėsčiusio kvartalo perspektyva siūloma architekto Edmundo Andrijausko projektavimo firmos parengtoje teritorijos plėtros tarp Danės gatvės tęsinio, Artojo, Skvero ir Danės upės koncepcijoje.

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės vyriausiojo architekto Almanto Mureikos, šiame dokumente pateikiama reikšmingo miestui kvartalo plėtros perspektyva.

"Įgyvendinus jame siūlomas nuostatas, bus įrengta daug transporto mazgų, kurie išspręstų šiuo metu centrine miesto daliai aktualias problemas", - vakar uostamiesčio savivaldybės Teritorijų planavimo posėdyje kalbėjo A. Mureika.

Projekto vadovas architektas E. Andrijauskas siūlo Danės gatvę pratęsti ne tik iki Artojo gatvės, bet ir toliau, iki autobusų parko. "Reikia žiūrėti į ateitį", - taip šį savo sprendimą paaiškino architektas.

Jo siūlymu, rytinėje Mokyklos gatvės tilto dalyje, greta dabar esančios automatinės degalinės, turėtų atsirasti dangoraižių kvartalas.

"Atvažiuojant Liepų gatve į Klaipėdą ir pravažiavus geležinkelio viaduką atsivertų didingas vaizdas. Tiesa, arčiau upės siūlome statyti žemesnius namus, kad jie neužstotų vaizdo", - savo projektą pristatė E. Andrijauskas.

Architekto teigimu, šilumos ir elektros gamybos įmonei AB "Klaipėdos energija" palaipsniui nutraukus ūkinę veiklą, ketinama išmontuoti visus techninės paskirties statinius, mazuto saugyklas, elektros perdavimo linijas ir pan. Tačiau elektrinės pastatų kompleksą, kuris yra pripažinta kultūrinė vertybė, siūloma išsaugoti.

"Pirmajame etape dingtų mazuto saugyklos, vamzdžiai ir kiti ne tokie svarbūs, greta viaduko esantys statiniai. Pati elektrinė visiškai veiklą nutrauktų tik tuomet, kai bus pastatyta nauja kogeneracinė jėgainė šiaurinėje Klaipėdos dalyje", - svarstė architektas.

Dabartinės įmonės teritorijoje siūloma įrengti techninę biblioteką su Klaipėdos pramonės muziejumi, modernaus meno galeriją, koncertų salę ar net ikimokyklinę ugdymo įstaigą. Architektai siūlo išsaugoti visus vertybėmis pripažintus pastatus - 1929 metais pastatytą vandens ruošimo bokštą, dešimčia metų vėliau pastatytą telefonų stoties pastatą, pagrindinį elektros jėgainės statinį.

E. Andrijausko siūlymu, nors įmonės kaminas ir nėra jokia vertybė, tačiau jo griauti nevertėtų.

"Viena vertus, tai susiję su dideliais kaštais. Kita vertus, miestui trūksta aukštybinių akcentų, be to, iš įvairių specialistų esame gavę pasiūlymų kaminą palikti, todėl jį būtų galima paversti apžvalgos bokštu", - sakė E. Andrijauskas.

Tiesa, A. Mureikos manymu, kaminą būtina griauti, kadangi jis darko istoriškai susiklosčiusį Klaipėdos miesto vaizdą.

"Dabar Turgaus gatvę iš rytų pusės "uždaro" šis kaminas. Jo neturėtų likti. Turgaus gatvės pagrindiniu akcentu turėtų būti planuojamos atstatyti Jono bažnyčios varpinė", - siūlė A. Mureika.

Tiesa, plano koncepcijoje numatyta šiuos darbus atlikti tik po gerų dviejų dešimtmečių, iki 2030-ųjų. Projektui dar turės pritarti Klaipėdos miesto savivaldybės taryba.