Viešbučio Nidoje nušluoti nereikės

Apgynė viešąjį interesą

Klaipėdos apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą, iškeltą Klaipėdos apygardos prokuratūros iniciatyva.

Prokurorai, gindami viešąjį interesą, prašė panaikinti kelis administracinius aktus.

Atsakovais šioje byloje pripažinti Neringos savivaldybės taryba ir administracija bei Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (vietoje panaikintos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos).

Po beveik pustrečių metų trukusio bylinėjimosi teismas šį prašymą patenkino ir panaikino 2002 m. rugsėjo mėnesį Neringos savivaldybės tarybos patvirtintą detalųjį planą, 2003 m. balandį Neringos savivaldybės administracijos išduotą ir tų pačių metų rugsėjį pakeistą statybos leidimą bei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004 m. liepos 21 d. patvirtintą gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu pripažinimo tinkamu naudoti aktą.

Remiantis šiais dokumentais, pačiame Nidos centre esančioje Naglių gatvėje atsirado viešbutis „Vandėja“.

Nors šiuo teismo sprendimu viešbučio statyba oficialiai pripažinta kaip nelegali, pastatų griauti nereikės.

Viešbučio savininkai įpareigoti ne vėliau kaip per dvejus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo juos perstatyti ar pertvarkyti, kad atitiktų praėjusių metų birželį Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) tvarkymo planą.

Teismas konstatavo, kad nors savivaldybės leidimas išduotas atlikti rekonstrukciją, iš tiesų buvo atlikta nauja statyba. Įstatymai aiškiai reglamentuoja, kad statyba šioje Nidos vietoje, esančioje urbanistinio draustinio teritorijoje, negalima.

Senasis pastatas buvo įtrauktas į saugomų kultūros paveldo statinių sąrašą. Ir nors pastato seniai nebėra, iš šio sąrašo jis iki šiol neišbrauktas.

Be kovos nepasiduos

Dabartinėje viešbučio „Vandėja“ vietoje (Naglių g.17) anksčiau stovėjo dar 1910 m. pastatytas gyvenamasis žvejo namas. Nidos žvejo Alberto Šekano (Albert Schekahn) užsakymu jį statė vietos meistrai.

Šis pastatas 1996-aisiais įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą, nes pripažinta, jog namas turi architektūrinę vertę.

„Vandėja“ priklauso Gražinai ir Valentinui Vaišviloms, kurie išnagrinėtoje administracinėje byloje taip pat pripažinti atsakovais.

Prieš prasidedant teismo procesui Vaišvilos, kaip ir Neringos savivaldybės atstovai, tikino įstatymų nepažeidinėję.

Tačiau neslėpė, jog bandė pasiekti, kad namas būtų išbrauktas iš Kultūros vertybių registro ir kad būtų leista jį perstatyti.

1996 m. tuometinio Kultūros vertybių apsaugos departamento Kultūros paveldo centro parengtame pastato apraše teigiama, kad tai tipiškas dviejų galų žvejo gyvenamasis namas, kurio erdvinė planinė struktūra atspindi Neringos architektūrą, todėl jis ir turi architektūrinę vertę.

Įdomiausia tai, kad šį aprašą pasirašė ilgametis Neringos paminklosaugininkas Vytautas Zinkevičius, „Vandėjos“ savininkės G. Vaišvilienės tėvas.

Vakar V.Vaišvila buvo nekalbus ir siūlė skambinti savivaldybės advokatams.

„Teismo sprendimas dar neįsiteisėjo, tad neskubėkime. Be to, jis jau yra apskųstas. O jei jus domina mano nuomonė, galiu pasakyti, jog šiandien Lietuvoje įstatymai negalioja. Nusipirkote butą ar namą, o po dešimties metų gali ateiti ir atimti. Tokie sprendimai prieštarauja sveikai logikai. Juk mes ne Afrikoje gyvename“, - sakė V.Vaišvila.

Viešbučio savininką palaikė ir Neringos meras Darius Jasaitis. Teismo sprendimas jį nustebino, nes Vyriausybės patvirtintame KNNP tvarkymo plane apie jokius terminus neužsimenama.

„Jis buvo visiškai supuvęs, kaip ir dauguma namelių, kuriuos matome aplinkui. Jeigu žmogus nebūtų prisidėjęs, tai ir būtų sunykęs. Kad ir kaip būtų gaila, bet kažkas teisingai pasakė, kad jei būtų sudarytas saugomų namų Neringoje sąrašas, tai būtų pačių baisiausių namų katalogas“, - teigė Neringos meras.