Vasara Palangoje skirta ne tik poilsiautojams

Gatvių tiesimo ir remonto darbų sezonas Lietuvoje trumpas. Paprastai kelininkai darbus pradėti anksčiausiai gali tik kovą, o pabaigti vėliausiai lapkritį, nebent rudenį lyja, kaip 2017-aisiais, tada jau ir rugsėjo pabaigoje buvo sunku tiesti asfaltą.

Geriau padaryti greičiau

Palangos savivaldybės nesiryžo darbų ištęsti per kelis sezonus, jeigu remontuoti gatvių nebūtų leista visą šiltąjį metų laiką, o tik pavasarį ir rudenį. „Tos statybos išsitęstų per 5-6 metus. Kelius tinka remontuoti pagal įstatymus, nustatytas taisykles tik nuo kovo, net balandžio, kai nebelieka įšalo, tada atsidaro asfaltbetonio gamyklos. Ir baigiasi sezonas geriausiu atveju gruodžio pradžioje. Kad ateitų rangovas ir pradėtų kovo mėnesį darbuotis, o mes jam leistume dirbti tik mėnesį, tai mes nė vieno tokio rangovo nerasime. Juk tai sąnaudos, vien atvežti techniką“, – kalbėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Dėl šios priežasties darbai turbūt galėtų prasidėti tik rugsėjo mėnesį, o per rudens mėnesius, kai dar labai svarbu orai, sunku būtų tikėtis rezultatų.

„Be abejo, yra nepatogumų. Čia kaip remontuojant butą, lygiai taip pat: jeigu neturi kur laikinai išsikraustyti, eini į kitą kambarį. Dulkės, erzina, bet po to turi rezultatą. Visame pasaulyje taip vyksta, visuose kurortuose, kiek esame jų aplankę, visus metus vyksta tokie dalykai. Kaip sakau – žiūrėkime į priekį. Įvažiavimo projektą įgyvendina Valstybė, 7 mln, eurų investicija. Tai bus įgyvendinta per pusę metų, tiek tikrai galima pakentėti. O ir problemų nėra, eismas vyksta, nuolat laistoma, jokių dulkių nekyla. Aš, tarkim, stovėjau spūstyje Vilniuje nuo Vyriausybės iki Žaliojo tilto valandą ir jokio remonto nebuvo“, – palygino meras, akcentuodamas – bent kol kas problemų poilsiautojams ir miestiečiams nekyla.

Š.Vaitkus taip pat priminė, kad remontuoti įvažiavimą į Palangą buvo būtina – to nesiima tik dėl estetinio vaizdo ar pan. Pabaigus darbus ši gatvių bus keturių eismo juostų, taip pat žadama įrengti keturis žiedus. Bus pasodinta 1200 augalų, iš jų pušų 400. Kaip sako meras, pagaliau į Palangą įvažiuosime kaip į tikrą kurortą – pušynu.

Tiesiami ir šaligatviai, dviračių takai, atnaujinta gatvė bus moderniai apšviesta, iš abiejų pusių stovės atitvarai, kad pėstieji nevaikščiotų bet kur. Viename iš žiedų švies Palangos miesto ženklas.

Infrastruktūra ilgai netvarkyta

„Palangoje daugelį metų, tą galiu pripažinti, buvo labai blogai. Žmonės turbūt buvo įsitikinę, kad galime gyventi tik iš jūros ir saulės, bet taip nėra. Viskas buvo apleista – kelių infrastruktūra, šaligatviai. Štai Jūratės gatve 20 metų negalėjai praeiti neužkliuvęs už plytelių“, – nesenus laikus minėjo Š.Vaitkus.

Nuo 2012 m. sutvarkytos 24 gatvės. Tačiau iš savo biudžeto Palanga nieko panašaus nebūtų įstengusi padaryti – miesto metinis biudžetas yra 19 mln. eurų, iš kurių 60 proc. skiriama švietimui, 20 proc. kultūrai, o miesto tvarkymui – vos 10 proc. Tad ne pilni du milijonai eurų per metus neleistų Palangai savo lėšomis išasfaltuoti naujai nė vienos gatvės. Kaip sako meras, tų pinigų užtenka nebent patvarkyti kokį nors kiemą arba užlopyti duobes.

Pagalbos tenka prašyti Vyriausybės ir, kaip rodo Palangos gatvėse verdantys darbai, sėkmingai. Jau sutvarkytos Palangos Meilės alėja, Kęstučio g., Grafų Tiškevičių alėja, Jūratės g., Vasario 16-osios g., Vanagupės g., Sodų g., Suvalkiečių g. ir kt., taip pat Šventosios Pušyno g., Senojo turgaus g., Piktužio g., Žvejų g., Janonio g. ir kt.

„Tai ir miesto centras, pagrindinės gatvės, ir gyventojų daugiabučių kvartaluose, tarkim, tame, kuris matosi tik įvažiavus į Palangą, ten jokio dėmesio niekada nebuvo skiriama. Ten padarėme ir dar vieną dalyką – sutvarkėme ir parkavimą. Ten kaip irg visoje Lietuvoje, sovietmečiu statyti kiemai nepaskaičiuoti tam kiekiui automobilių, kaip šiandien šeima turi po du. Statydavo mašinas visur, ant žolynų. Buvo priimtas sprendimas, kad gatvės ten gana plačios, buvo žalios juostos, tai jų pakraščiuose užteko vietos parkavimo vietoms. Padarėme jų apie 600“, – pabrėžė meras.

Be jau minėto įvažiavimo į Palangą šiuo metu tvarkoma Maironio g., kur šiek tiek į akis krenta tai, kad prasidėjus individualių namų kvartalui naujai tiesiami šaligatviai yra gana siauri, o dar vidury stovės apšvietimo stulpai. Š.Vaitkus nesiginčija, kad galbūt ir projektuotojai kiek suklydo, tačiau kartu pabrėžia, kad ne sezono metu vaikštančių čia žmonių nėra daug, todėl galbūt užteks ir tokio pločio šaligatvių.

Remontuojama ir Šventoji

Šventojoje irgi pluša kelininkai. Čia baigiama suremontuoti Šventosios g., antrasis įvažiavimas į Šventąją, kur niekada nebuvo šaligatvių, žmonės turėdavo eiti važiuojamąja kelio dalimi. Taip pat tvarkomos gatvės ir daugiabučių kvartale.

„Jau po kelių dienų turi prasidėti centrinės Šventosios aikštės statybos darbai, esame pasirašę sutartis, laukiame, kada rangovas susidėlios savo grafikus, darbus, ten įrengsime per kelerius metus įspūdingą aikštę. Šventoji sulaukė didžiulio dėmesio, esame rekonstravę Jūros g., įrengę alėją. Baigti tvarkyti mokyklų stadionai“, – vardijo meras.

Džiugina Palangos savivaldybę ir sprendimas dėl Šventosios uosto, kuris perduotas savivaldybei, netrukus bus perimtas turtas. Dabar rengiama paraišką Žemės ūkio ministerijai dėl darbų įgyvendinimo. Meras įsitikinęs, kad uostas Šventojoje tikrai perspektyvus, tereikia sukurti tinkamą infrastruktūrą – krantines, kuriomis bus galima ir pasivaikščioti, šviežios žuvies turgeliai, galbūt jachtų įplaukimo vietos. Tai galėtų tapti puikiu traukos objektu.