Valdžia žmones varo iš savų namų

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje nuskambėjęs viešas šalies valdžioje esančių politikų siūlymas įteisinti teismo nelegaliais paverstus ir nugriauti pasmerktus pastatus Juokrantėje, tapo ne vieninteliu ženklu, kad juose gyvenantys žmonės gali išsaugoti sąžiningai įsigytus namus. Per audringas diskusijas išsakyta mintis, kad jei Vyriausybės galutinis sprendimas bus priešingas kai kurių valstybės tarnautojų ar valdininkų įsitikinimams, tai jam paklusti nenorintys ar toliau situaciją eskaluoti bandysiantys asmenys gali net atsisveikinti su einamomis pareigomis.

„Valstybė už nugriautus namus yra pajėgi sumokėti ir milijardą, bet ar verta tai daryti. Man apskritai keistas pats formulavimas „neteisėtai pastatyti“. Namai pastatyti gavus visus leidimus, bet staiga kažkas atsibunda, kad plane nebuvo padėtas kryžiukas, ir jie pasidaro neteisėti. Tokioje idiotiškoje situacijoje gali atsidurti kiekvienas iš mūsų. Tie, kurie leido namus statyti, dabar prašo juos nugriauti. Kuo viskas baigsis? Lapkričio viduryje premjero potvarkiu sudaryta darbo grupė privalės priimti sprendimą. Galimi du variantai. Pirmas - nugriauti pastatus ir, paėmus pinigus iš biudžeto, sumokėti namų netekusiems žmonėms. Antras - ištaisyti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą ir baigti visą šį cirką. Jei bus priimtas pastarasis sprendimas, visi tie, kurie dabar sako, kad jo nepasirašys, galės eiti iš darbo kartu su savo principais“, - „Vakaro žinioms“ sakė komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.

Viename iš pasmerktų namų su šeima gyvenantis Juozas Skučas tvirtina, kad A.Salamakino įvardyta mažiausiai 60 mln. litų suma, kurią valstybei gali tekti sumokėti už jau vieną nugriautą ir du norimus nugriauti pastatus, nėra laužta iš piršto.

„Šiuo metu kartu su advokatais skaičiuojame, kokie būtų nuostoliai. Ir tai tik materialinė žala, nes apie patirtą moralinę nekalbame. O tuos milijonus tektų sumokėti visiems mokesčių mokėtojams. Labiausiai keista tai, kad sąžiningai namus įsigiję žmonės yra padaryti tarsi visos šios situacijos kaltininkais. Ir niekas iki šiol neįvardijo nė vieno tikrojo kaltininko. Tų valdininkų ir tarnautojų, kurių sprendimus teismas pripažino neteisėtais ir nuo kurių viskas prasidėjo. Kyla klausimas - kodėl? Gal nenorima, kad būtų užčiuoptas siūlo galas, galintis nuvesti ten, kur nenorima, kad nuvestų“, - teigė J.Skučas.

Vyras neatmetė galimybės, kad ši istorija potencialius investuotojus gali atgrasyti nuo planų plėtoti projektus Kuršių nerijoje, nes niekas nėra tikras, kad ji nepasikartos. Juodkrantiškius stebina ir aplinkosaugininkų tvirtinimai, kad nenugriovus pastatų neva būtų sukurtas precedentas įteisinti neteisėtas statybas. Lyg nebūtų dėl tokių statybų gražiuoju susitarta ir toje pačioje Kuršių nerijoje, šalia Juodkrantės esančioje Preiloje. Jiems antrina ir Neringos meras Darius Jasaitis - jis priminė, kad yra daugybė pavyzdžių, kai net po Aukščiausiojo Teismo sprendimo gali būti sudarytos taikos sutartys, leidžiančios valstybei ir savivaldybei nepatirti milijoninių išlaidų.

2012 metų vasarą Vyriausybei patvirtinus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, iš neteisėtais įvardytų 40 objektų Kuršių nerijoje numatyta nugriauti tik penkis. Likusius, sudarius taikos sutartis, siūlyta tobulinti.

Bankininkas laimėjo

Deja, deja, ne visiems tie patys įstatymai Lietuvoje vienodai surašyti. Piktais žvilgsniais aplinkosaugininkai iki šiol varsto ir prie Pūčkorių atodangos (valstybės saugomo gamtos paminklo) Pavilnių regioniniame parke stovintį modernų žinomo ekonomisto Gitano Nausėdos namą. Pritarti jo statybai visus prieštaraujančius įpareigojo dviejų instancijų teismai.

„Kai susiduri su tam tikru biurokratizmu, tai kainuoja labai daug laiko, nervų ir pinigų. Mums savo teisybę pavyko įrodyti teisme. Tad ir Juodkrantės gyventojai turėtų bandyti tai padaryti. Kito kelio nėra“, - juodkrantiškiams nenuleisti rankų ir nepasiduoti linkėjo G.Nausėda.