Valdžia dosni gelbėjimo tarnybai

Net ir pasibaigus vasaros sezonui, ištuštėjus pliažams, o Palangoje ir Neringoje budėjusiems gelbėtojams išvykus namo, Klaipėdos miesto skęstančiųjų gelbėjimo tarnyba (SGT) toliau dirbs. Tiksliau, gelbėtojų liks mažiau nei vasarą, tačiau direktorius, finansininkas, sargai, kitas pareigas užimantys darbuotojai, pasak tarnybos viršininko Virginijaus Urbono, iš viso net 14 darbuotojų, dirbs ištisą žiemą.

"Mat mūsų tarnybai patikėjo Smiltynės pajūrio priežiūros funkciją. Aišku, gal žiemą ten daug darbo nebus, bet kai kur pašluoti, ką nors pakasti reikės", - guodėsi pokalbininkas.

SUMELĖ. Klaipėdos miesto skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos biudžetas - 1,27 mln. litų. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Visą vasarą aplinkos priežiūra Smiltynėje rūpinosi 6 žmonių brigada. Žiemą, viliasi viršininkas, jų bus mažiau. "Jūs ką, galvojote, kad gelbėtojai su šiukšlių maišais bėgios? Jie turi žmones gelbėti. Mes specialią brigadą įkūrėme, kuri viską ir tvarkė", - aiškino V. Urbonas.

Jo manymu, žiemą "tvarkytojų" liks mažiau: "Gal trys, o gal užteks ir dviejų."

Nepaisant to, visą žiemą algas gaus net 14 Klaipėdos miesto SGT darbuotojų. To reikia esą valdomo turto bei pastatų saugumui užtikrinti.

"Juk Smiltynės paplūdimyje yra stotis, kurioje laikome įvairų inventorių. O saugos tarnybos Kuršių nerijoje nebudi. Todėl svarstome, gal ten turės sargas būti", - sakė gelbėtojų vadas.

Iki šio pavasario gelbėjimo funkcijai užtikrinti būdavo skiriama apie 1 mln. litų. Šiemet Klaipėdos miesto SGT perdavus Smiltynės paplūdimio priežiūros ir valymo funkciją, finansavimas padidėjo iki 1,27 mln. Lt.

Tačiau kiek lėšų skiriama tvarkymui, ūkinei veiklai, o kiek skęstantiesiems gelbėti, V. Urbonas negalėjo atsakyti: "Reikia žiūrėti, skaičiuoti. O kiek atskirai, net nežinau."

Įtartinas dosnumas

Toks valdžios dosnumas kliūva opozicinių partijų atstovams. Socialdemokratų partijos Klaipėdos miesto skyriaus pirmininkė Lilija Petraitienė net pareiškė, kad tokį išskirtinį dėmesį gelbėtojams valdžia rodo tik dėl to, kad V. Urbonas ir Klaipėdos miesto mero pavaduotojas Artūras Šulcas esą yra svainiai.

"Kitos priežasties aš negaliu sugalvoti. Gelbėtojams skiriamos neadekvačiai didelės lėšos", - savo nuomonę dėstė politikė.

Pats A. Šulcas tokias versijas vadina šmeižtu. "Mes tikrai nesame giminės. Tai šmeižtas. Taip, V. Urboną pažįstu jau kelis dešimtmečius, kai jis vadovavo Poilsio parkui, o aš dirbau kultūros srityje. Mus ta sena pažintis ir tesieja", - "Vakarų ekspresui" sakė A. Šulcas.

NE GIMINĖS. Artūras Šulcas tikina su Virginijumi Urbonu nesantys giminės. Anot vicemero, jį šmeižiantiems oponentams labiausiai rūpi ne tvarka paplūdimiuose ir poilsiautojų saugumas, o "tas milijonas".

Jis svarsto, kad oponentams labiausiai rūpi ne tvarka paplūdimiuose ir poilsiautojų saugumas, o "tas milijonas".

L. Petraitienės manymu, jei A. Šulcas ir V. Urbonas - ne giminaičiai, tai tokie milžiniški pinigai tarnybai skiriami tik todėl, kad paskui sugrįžtų partijai.

"Gal ten dirba mažiau žmonių? Gal tas darbo užmokesčio fondas susitaupo, o už juos remiama kokia nors partija? Juk viename posėdyje klausėme V. Urbono, kiek tarnyboje yra etatų. Jis sutriko ir sakė negalintis į šį klausimą atsakyti", - sąmokslo teorijas dėstė L. Petraitienė.

Klaipėda moka mažiausiai?

Palangos merija skęstančiųjų gelbėjimo paslaugos pirkimo konkursą laimėjusiam Palangos miesto vandens motociklų klubui per keturis mėnesius kasmet iš kurorto biudžeto moka po 217,8 tūkst. Lt, arba apie 50 tūkst. Lt per mėnesį. Šio kurorto gelbėtojai poilsiautojų saugumu rūpinasi Palangos ir Šventosios pliažuose.

Neringos valdžia skęstančiųjų gelbėjimo funkcijai užtikrinti UAB "Neringos komunalininkas" kasmet skiria 673 tūkst. Lt. Tiek esą reikia darbo užmokesčiui, socialiniam draudimui, kurui, kitoms veiklos sąnaudoms. Pasak Miesto tvarkymo ir statybos skyriaus vedėjo Dainiaus Skiriaus, paprastai visos sumos neprireikia, nes tarnybai mokama už faktiškai atliktus darbus. Kuršių nerijoje pliažai yra net keturiose gyvenvietėse - Nidoje, Preiloje, Pervalkoje ir Juodkrantėje.

Klaipėdos miesto SGT biudžetas - 1,27 mln. Lt. Už šiuos pinigus stebimas poilsiautojų elgesys jūroje Girulių, Melnragių ir Smiltynės pliažuose.

Nepaisant šių skaičių, A. Šulcas įsitikinęs, kad uostamiestis turi pigiausią skęstančiųjų gelbėjimo paslaugą.

"Nesuplakime dviejų dalykų į vieną - skęstančiųjų gelbėjimo ir pliažų bei bazių priežiūros. Jei tas sritis atskirtume, pasirodytų, kad mūsų perkama paslauga yra pigiausia. Todėl nežinant ir spekuliuojama. Visi pirštais rodo į tą milijoną. Tačiau esu tikras, kad čia kažkieno plaukuotos rankos tiesiasi į nekilnojamąjį turtą pajūryje. Kol mes būsime valdžioje, tol pastatų pajūryje "prichvatizuoti" neleisime", - ryžtingai kalbėjo A. Šulcas.

Jis ragino nesiremti Palangos, perdavusios visą pliažų infrastruktūrą privatininkams, pavyzdžiu. "Ten privatininkai tik skęstančiuosius gelbsti ir savo bizniuką daro. O švara ir tvarka rūpintis, persirengimo kabinas statyti, takelius remontuoti tenka komunalininkams. Smiltynėje SGT patikėti ir ūkio reikalai", - aiškino vicemeras.

Valdo brangiausią tualetą

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad Klaipėdos miesto SGT patikėta administruoti ir viešąjį tualetą Melnragėje. Beje, tai brangiausias tualetas Klaipėdos mieste, kuriam išlaikyti per vasaros sezoną iš miesto biudžeto skiriama kelios dešimtys tūkstančių litų. 2010 m. Melnragės tualetui Klaipėdos miesto SGT skyrė beveik 40 tūkst. litų, pernai - per 23 tūkst. litų. Dar 8-9 tūkst. litų surenkama iš klientų.

Tačiau V. Urbonas nenoriai kalba, kodėl tiek daug kainuoja šio tualeto eksploatavimas. "Todėl, kad reikia algas darbuotojams mokėti, už vandenį, už elektrą, už ryšio paslaugas..." - kartojo gelbėtojų vadas. Tačiau į klausimą, kokios ryšio paslaugos teikiamos viešajam tualetui, V. Urbonas negalėjo atsakyti.

Beje, faktą, kad Melnragės viešajam tualetui skiriama labai daug pinigų, konstatavo Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba 2011 m. Auditoriams nuostabą sukėlė keli išlaidų punktai - "Kitos prekės", po 14 tūkst. Lt per mėnesį. Taip pat transporto išlaikymas - 1 400 Lt per mėnesį. Minėtosioms ryšio paslaugoms per mėnesį skiriama beveik po 300 Lt.

"Vakarų ekspreso" žiniomis, dviejų automatinių tualetų Skulptūrų parke ir Žvejų gatvėje išlaikymas per mėnesį nesiekia nė 600 litų. Klaipėdos savivaldybės Miesto priežiūros poskyrio specialistų duomenimis, sanitarinė tualetų priežiūra kainuoja po 203 Lt, dar apie 150 Lt tenka sumokėti už vandenį ir nuotekas. Viskas. Per metus - apie 7 tūkst. Lt. Dukart mažiau nei gelbėtojai išleidžia Melnragės tualete "kitoms prekėms" įsigyti per mėnesį.

Vis dėlto A. Šulcui nekliūva ir Melnragės tualetas. "Juk ten didelis objektas. Nenuostabu, kad ir išlaikymas daug kainuoja. Be to, ten yra ir dušas. Viską sudėjus gal ir gauname tokias išlaidas", - gynė vicemeras.

Žadėjo pasidomėti

Miesto išlaidas ir pajamas skaičiuojančio Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius "Vakarų ekspresui" pažadėjo atidžiau pasidomėti lėšų, skiriamų Klaipėdos miesto SGT, pagrįstumu.

"Tik viena galiu pasakyti, kad per tą tarnybą nedaroma jokia politika. Gal ir daugoka tų pinigų gelbėtojams skiriama, tačiau rimtai šia tema nesidomėjau", - prisipažino R. Taraškevičius.

Jis taip pat ragino neužmiršti, kad Klaipėdos SGT prižiūri ilgesnį paplūdimio ruožą nei palangiškiai ar neringiškiai.