Vaikus dažniausiai praranda dėl girtuokliavimo

Tikslas – išsiaiškinti ir padėti

Vyriausiosios specialistės socialinės darbuotojos Aušros Petkutės teigimu, neretai gyventojai mano, kad mobilioji komanda budi naktimis, reaguoja į įvykius, nustato grėsmės lygius šeimose, tačiau iš tiesų ši specialisčių trijulė pradeda dirbti tik po to, kai savivaldybių vaiko teisių specialistai jau būna nustatę II grėsmės lygį, leidžiantį vaikus paimti iš nesaugios aplinkos. Mobilioji komanda, gavusi tėvų sutikimą, su šeima dirba 14 kalendorinių dienų: organizuoja medicininę, psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą. Komanda koncentruojasi ne vien tik į problemas, bet ir įvertina šeimos stiprybes, kad, A. Petkutės žodžiais, būtų už ko užsikabinti ir nukreipti kitokiai gyvensenai, padėti sukurti saugią aplinką, ir vaikai galėtų sugrįžti namo.

Mobiliosios komandos specialistai užpildo 2 klausimynus, teikia rekomendacijas, kaip šeimos su specialistais bendravo ir elgėsi, ar stengėsi įvykdyti prašymus, o grąžinti ar negrąžinti vaiką, sprendimus priima vaiko teisių specialistai-gynėjai per atvejo vadybos posėdžius.

„Tėvų mes kartais klausiam, kas, jų nuomone, galėtų jiems sugrąžinti prarastą vaiką? Kai kurie svarsto, kai kurie sutrinka, atsako nežinantys. Paaiškiname, jog tai padaryti gali tik jie patys, bet dėl to reikia daug stengtis, pakeisti gyvenimo būdą“, – kalbėjo A. Petkutė.

Pagrindinė priežastis, dėl kurios Kretingos rajone iš šeimų paimami vaikai – tėvų girtuokliavimas. Pasak ilgametę patirtį dirbant priklausomybės ligų srityje turinčios komandos narės Renatos Bružienės, norint tikslingai įvertinti riziką ir padėti šeimai, jai tenka gilintis, priežasčių ieškoti visoje giminėje, kurioje įpročiai dažniausiai perduodami iš kartos į kartą.

Į šeimas vyksta trise

Psichologų konsultacijos taip pat yra labai svarbu: stengiamasi nuraminti žmones, užmegzti su jais kontaktą. „Į šeimas vykstame visos trys kartu, nes nežinome, kokios pagalbos prireiks. Dvi valandas ar, atsižvelgiant į poreikius, ir ilgiau kalbamės, aiškinamės priežastis, dėl kurių kilo problemos, padedame sudaryti šeimai planą, kaip toliau elgtis, kad vaikas galėtų sugrįžti į šeimą, nes tėvai, patiriantys stresą, nebežino, ką daryti, nuo ko pradėti keistis. Kai išsklaidome nežinomybę, žmogus supranta, kad jis nėra paliktas vienas ir gali tikėtis pagalbos iš kitų“, – sakė mobiliosios komandos psichologė Kristina Lekavičiūtė.

Viešnios kalbėjo ir apie po Naujųjų metų laukiančias naujoves: organizuojamas konkursas, Klaipėdos apskrityje greitu laiku ne tik bus įsteigta dar viena mobilioji komanda, bet nuo 14-os iki 30 kalendorinių dienų bus pailgintas darbo su šeima laikas.

„Tuo mes džiaugiamės, kadangi dabartiniu metu šeimoms teikiama pagalba nėra suteikiama taip greitai, kaip norėtume“, – sakė A. Petkutė.

Renginiui baigiantis, su apskrities Vaiko teisių apsaugos mobiliąja komanda susipažino neseniai šiose pareigose dirbti pradėjusi Kretingos socialinių paslaugų centro direktorė Danutė Skruibienė, patirtimi ir įžvalgomis pasidalijo jos pavaduotoja socialiniams reikalams Virginija Narbutienė bei nuo 2018-ųjų liepos atvejo vadybininkėmis įdarbintos Audronė Miliuvienė, Jovita Viskontienė ir Genovaitė Vaišnorienė.

Nuo praėjusių metų liepos 1-osios, kai pradėjo veikti centralizuota vaiko teisių apsaugos sistema, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai reagavo į 2 tūkst. 940 pranešimų, iš kurių į 385 – Kretingos rajone, apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Per šį laikotarpį apskrityje buvo parengti 107 prašymai, iš kurių 12 – Kretingos rajone, sudaryti mobiliąją komandą. Mobilioji komanda dirbo su 124 šeimomis, iš jų su 15-a šeimų Kretingos rajone. Atvejo vadybininkams buvo parengtos 92 rekomendacijos, iš jų 9-ios – Kretingos rajone, dėl tolesnio darbo su šeimomis. Komanda dalyvavo 9-iuose atvejo vadybos posėdžiuose, su atvejo vadybininkais surengė 166, iš kurių 19 Kretingos rajone, susitikimus.