"Vaikai nenori nieko girdėti apie keltą"

Mokykla ir tėvai, stengdamiesi apsaugoti vaikus nuo nemalonių prisiminimų ir perdėto dėmesio, leido jiems keletą dienų nelankyti pamokų.

Gimnazistų mamos dabar jau lengviau atsikvėpusios juokauja, kad merginos išsivežė į Vokietiją kone visą spintą ir dar geresnius mamų rūbus susigriebė, o dalis jų išsigelbėjo tik kaip stovi - be batų, su pižamom, arba marškinėliais.

Iš sudegusio kelto išsigelbėję Šilutės gimnazistai vakar jau rinkosi į mokyklą, tačiau į pamokas jie kol kas nėjo, o tik bendravo su psichologe. Specialiai buvo sudarytos sąlygos, kad jie sulauktų kuo mažiau dėmesio. Į valgyklą jie eidavo pamokų metu.

"Dvi mergaitės šiandien neatėjo į mokyklą, nes dar labai blogai jaučiasi. Mano dukra mokykloje lyg ir atsigavusi, bet namuose jos neapleidžia baimės jausmas. Kai penkiolikmečiai-šešiolikmečiai eidami pas gydytoją nori įsikibti į mamos ranką, kad jaustųsi saugiau, turbūt nereikia komentuoti, kas dedasi jų viduje", - pasakojo vienos keltu plaukusios gimnazistės mama Daiva Kėrienė.

Kitos gimnazistės mama Danguolė Norkuvienė pasakojo, kad dabar visi vaikai yra stebimi gydytojų ir labiausiai nerimaujama dėl to, kad neaišku, kokių dūmų vaikai prisikvėpavo. Vieni skundžiasi, kad jiems užgulta krūtinė, sunku kvėpuoti, kiti skundžiasi užgultom ausim. Kol kas sunku nuspręsti, kurie negalavimai yra atsiradę dėl dūmų, o kurie dėl peršalimo.

Norėjo identiškų rūbų

Pasirodžius informacijai, kad buvo atidaryta speciali sąskaita, kur žmonės gali pervesti lėšas kelte nukentėjusiems gimnazistams paremti, kai kurie ėmė piktintis - esą negali būti, kad vaikai namuose neberanda kuo apsirengti. Nukentėjusių vaikų tėvus tokie komentarai skaudina.

"Kad ir kaip naiviai skambėtų, bet vaikai labai išgyvena dėl prarastų daiktų. Be abejo, jie džiaugiasi, kad patys liko gyvi. Bet juk suprantama - sudegė viskas, kas jiems brangu - nuotraukos, telefonai, kompiuteriai, drabužiai, širdžiai mieli papuošalai. Juk kiti specialiai vasarą dirbo, kad galėtų įsigyti norimą daiktą. Mes vakar su dukra važiavome į Klaipėdą ieškoti tokių pačių drabužių, kokie sudegė. Matyt, šitaip ji norėjo kuo greičiau užsimiršti. Ne viską pavyko rasti, bet batus nupirkome identiškus... Dabar namuose vis nepatogiai pasijaučiame, kai ji siekia ranka paimti kokio įprasto daikto ir paskui prisimena, kad jo nebėra. Prieš jai parvykstant nupirkau visai šeimai naujus dantų šepetukus, kad ji kuo mažiau jaustųsi išskirtinė ir kuo mažiau prisimintų tą nelaimę", - pasakojo D. Norkuvienė.

Jai antrino D. Kėrienė ir priminė, kad keltu plaukė vienos klasės gimnazistai, tad normalu, kad ne visi vaikai yra iš pasiturinčių šeimų.

Nakties košmaras

D. Norkuvienė prisiminė tą lemtingą vakarą jautusi apie gresiančią nelaimę. Nors gavo iš dukros žinutę, kad viskas gerai ir jie jau ruošiasi išplaukti - ilgai negalėjusi užmigti ir laikiusi telefoną šalia savęs.

"Prisnūdau ir išgirdau, kad atėjo žinutė. Dukra rašė: "Mama, kuo greičiau paskambink." Iškart supratau, kad kažkas atsitiko. Paskambinau ir sužinojau, kad keltas dega. Vaikai jau buvo kitame kelte. Laimei, 6 iš jų turėjo telefonus, tad galėjo perspėti tėvus", - prisiminė D. Norkuvienė.

D. Kėrienė dalijosi dukros prisiminimais ir pasakojo, kad naktį iš penktadienio į šeštadienį vaikai kelte jau ruošėsi miegoti, kai pajuto dūmų kvapą. Daugelis jų išlindo iš kajučių pažiūrėti, kas vyksta, tačiau pagalvoję, kad nieko baisaus neturėtų nutikti, vėl užsidarė kajutėse.

"Vėliau visiems buvo pranešta, kad rinktųsi restorano patalpose. Tad visi taip ir išėjo kaip stovi - vieni basi, kiti su šliurėm, treti trumpom rankovėm. Niekas net neįtarė, kad į kajutes taip ir nebegrįš. Dukra pasakojo, kad paskui viskas vyko kaip baisiausiame filme. Restoranas pilnas dūmų, visiems trūko oro, liepė gultis ant grindų. Vieni vaikai dėjo ant veido marškinėlius, kiti nusiplėšė užuolaidas", - dukros išgyvenimus perpasakojo D. Kėrienė.

"O pats baisumas prasidėjo, kai visus išleido ant denio ir pasakė, kad pirmiausia į gelbėjimosi valtis laipins moteris ir vaikus. Dukra sakė, kad atrodė, lyg būtų atsidūrę filme "Titanikas"... Buvę labai baisu, atrodė, kad aplink nieko nebemato, tik nepaleido draugių rankų ir vis norėjo matyti jų veidus. Taip atrodė šiek tiek saugiau... O keisčiausia, kad kai kurie vilkikų vairuotojai, šiltai apsirengę ir net su visais daiktais brovėsi pro pusplikius vaikus į gelbėjimosi valtis ir nieko nepaisė..." - pasakojo D. Norkuvienė.

D. Kėrienės dukra pasakojo, kad sėdant į valtis kai kurie vaikai iš panikos klykė, tad kiti padėjo jiems užsidėti gelbėjimosi liemenes ir stengėsi morališkai palaikyti. Baisiausias momentas, pasak vaikų, buvęs tuomet, kai gelbėjimosi valtis leido į vandenį - atrodė, kad tuoj visi išvirs lauk.

"O kai vaikai jau buvo perkelti į kitą keltą ir per kajučių langus pamatė, kaip dega "LISCO Gloria", tuomet pradėjo raudoti visi, nes suprato, kas atsitiko iš tikrųjų. Tuomet pajuto ir šaltį, ir pamatė, kad stovi basi", - pasakojo D. Kėrienė.

Kai kurie vaikai sakė išsirėkę ir drebėję tiek, kad vėliau buvę sunku net paeiti.

Drebėjo iš laimės

Laimingai grįžusių vaikų tėvai neįsivaizduoja, kiek turės praeiti laiko, kol vėl viskas stos į savo vėžes.

"Rodos, viskas baigėsi laimingai. Apkabinau grįžusią dukrą, bet atrodo, kad atsigavo tik pusė širdies. Psichologo pagalbos prireikė ne tik dukrai, bet ir man pačiai. Su kitomis mamomis kalbame, kad dabar baisu net paleisti dukras iš akių. Šiandien išėjo į mokyklą, o aš sėdžiu kaip ant adatų", - atviravo dar vienos keltu plaukusios gimnazistės mama Edita Bendžiuvienė.

Mamos sakė dar iki šiol nežinančios, kiek žmonių prisidėjo prie to, kad jų vaikai grįžo namo gyvi ir sveiki, tačiau nuoširdžiai dėkoja kiekvienam iš jų.

Parplukdyti atgal į Vokietiją gimnazistai buvo apgyvendinti karininkų namuose, vėliau perkelti į prabangų viešbutį "Atlantic", kur buvo sočiai pamaitinti ir aprengti.

"Kai važiavome į Palangą pasitikti vaikų, pasiėmėme ir drabužių, ir maisto, bet viso to nereikėjo. Vaikai grįžo sotūs. Kai pamačiau dukrą išlipančią iš lėktuvo su megztiniu, kelnėmis, vasariniais batais ir užmaukšlintom keliom porom kojinių - lengviau atsidusau. Vaikai drebėjo jau ne nuo šalčio, o iš jaudulio, pamatę artimuosius", - susitikimo su dukra akimirkas prisiminė laiminga mama.

Tėvai suvokia, kad patirti įspūdžiai greitai neišsitrins iš atminties, bet visi kiek galėdami stengiasi apgaubti juos teigiamom emocijom. Kai kurios šeimos sakė planuojančios savaitgalį arba per moksleivių atostogas kur nors vykti, kad teigiamos emocijos kuo greičiau užgožtų tą naktį patirtą siaubą.

Iš viso keltu plaukė 25 Šilutės Vydūno gimnazijos mokiniai. Didžioji dalis - iš vienos klasės. Tik vienas gimnazistas liko Vokietijoje ilgiau kartu su artimaisiais. Iš plaukusiųjų keltu vienam gimnazistui prireikė rimtesnės pagalbos - jis apsinuodijo dūmais, tad sraigtasparniu buvo nuskraidintas į ligoninę. Tačiau į Lietuvą jis grįžo tą pačią dieną kaip ir visi gimnazistai, tik keliomis valandomis vėliau.

Su mokiniais kartu plaukusios dvi mokytojos kol kas dar turi nedarbingumo lapelius. Kolegės pasakojo, kad mokytojos yra labai sukrėstos.