"Užstrigus" krantinėms - pavojus kelto keleiviams

Komisijos verdiktas užtruko dėl Žvejų gatvėje 18 stovinčio pastato savininko pretenzijų, jog tvirtinant krantines šiam paveldo objektui buvo pakenkta.

Apžiūrėti pabaigtų Danės krantinių, esančių už 15 metrų nuo Pilies tilto iki pilies fosos, valstybinė komisija susirinko dar spalio 13-ąją. Tačiau pripažinimo tinkamomis naudoti aktas nepasirašytas iki šiol, nors, pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) Infrastruktūros departamento vadovo Vidmanto Paukštės, jokių priekaištų iš komisijos narių, kad kas nors būtų buvę padaryta netinkamai, nesulaukta.

Taigi kantrybės netekusi KVJUD penktadienį sukvietė atsakingų institucijų atstovus išsiaiškinti, kas vyksta.

Pasirodė, jog ant akto trūksta tik Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio bei pačios komisijos pirmininkės parašo.

Paveldosaugininkai atsisakė palaiminti krantines motyvuodami tuo, jog gauta pastato Žvejų g. 18 savininko pretenzija apie krantinių rekonstrukcijos metu padarytą žalą. Kadangi prieš pradedant darbus į sąlygas buvę įrašyta, jog šiam kultūros paminklui neturi kilti grėsmė, paveldosaugininkai pripažinti krantines tinkamomis eksploatuoti atsisakė.

Pasak pastato savininkui atstovaujančio UAB "Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras" vadovo, teismo eksperto Artūro Sabeckio, yra užfiksuota darbų metu padaryta žala trims pastato fasadinėms sienoms - pakitęs pasvirimo kampas, padidėję įtrūkimai. Sienos įgavusios avarinės būklės požymių.

Pasitarimo pradžioje A. Sabeckis pabrėžė, jog pripažinti krantinių tinkamomis naudoti negalima, nes šalia minėto pastato pradėjus švartuotis keltams čia vaikščios daug žmonių, ir, nuvirtus kokiai sienai ar nukritus plytai, gali įvykti didelė nelaimė. Prieš eksploatavimą esą reikėtų išspręsti žalos pastato savininkui atlyginimo klausimą.

Jeigu krantinės būtų "priduotos" anksčiau, galbūt teksią bylinėtis su KVJUD dėl žalos atlyginimo, o teismai trunka net keletą metų.

Tačiau, KVJUD manymu, šiuos du klausimus - pastato bei jam padarytos žalos ir krantinių tinkamumo naudoti - reikėtų atskirti.

Be to, anot bendrovės "Smiltynės perkėla" generalinio direktoriaus Dariaus Butvydo, prie 27-osios krantinės, kur dabar senojoje perkėloje švartuojasi keltai, dirbti darosi pavojinga. Vasarą esą problemų nekyla, o subjurus orams, prasidėjus vėjams, kasdien sėdima ant bombos - keltas supasi ant bangų, aparelė šokinėja po 60-70 centimetrų, ir į keltą lipantys žmonės gali stipriai nukentėti.

D. Butvydo teigimu, keltams grįžus įpraston vieton į Danę prastos būklės pastatas žmonėms pavojaus nekeltų - keleiviai eitų į keltą už keliasdešimties metrų nuo jo.

Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos Lilijos Misiulienės teigimu, apie galimai avarinę pastato būklę bus informuota uostamiesčio savivaldybė ir bus imtasi priemonių, kad grėsmės jis nekeltų.

Taip pat netrukus po pasitarimo valstybinė komisija ketino kreiptis į Kultūros paveldo departamentą Vilniuje, kad jis nurodytų, ar motyvuotai Klaipėdos teritorinis padalinys atsisako palaiminti krantines. Po to ir bus priimtas galutinis sprendimas. Anot L. Misiulienės, turint galvoje keleivių interesus, bus pasistengta, jog viskas vyktų kaip galima greičiau.