Už vilkų sudraskytus 6 gyvulius - 1000 eurų

Šilutės rajono savivaldybės gamtosaugininkas Remigijus Rimkus paaiškino, kad kompensacijų už plėšrūnų padarytus nuostolius tvarka pasikeitė 2013 metų spalio mėnesį, todėl už per 2014 metus padarytus nuostolius turėjo jau kompensuoti savivaldybė. Iki to laiko nuostolių kompensavimu užsiimdavo Aplinkos ministerija, tačiau tuomet ūkininkams labai sunku būdavo įrodyti, kad žalą padarė vilkai.

Dabar tvarka supaprastėjo, žalą apskaičiuoja Savivaldybėje sudaryta komisija. Nukentėjęs ūkininkas kreipiasi į seniūniją ir seniūnijos veterinarijos gydytoją, tuomet sustatomas aktas. Apie gyvūno gaišeną informuojama UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, kuri per parą ją išveža utilizuoti. Ūkininkui padarytą žalą, atsižvelgdama į rinkos kainos, nustato komisija. Kompensacijos išmokamos iš lėšų, kurios sukaupiamos surinkus medžiotojų būrelių sumokėtus mokesčius.

Už 2014 metus žala kompensuota 4 ūkininkams, daugiausia iš Švėkšnos ir Gardamo seniūnijų. Anot R. Rimkaus, dėl nuo plėšrūnų padarytos žalos kreipėsi daugiau ūkininkų, tačiau kai kurių gyvuliai buvo drausti ir nuostolius kompensavo draudimo įstaigos.

„Jeigu draudimo išmokėta kompensacija mažesnė, negu galvijo kaina, skirtumą gali padengti ir Savivaldybė, tačiau tokių atvejų nepasitaikė“, – sakė R. Rimkus. Daugiausiai gyvūnų sudraskyta rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Gamtosaugininko manymu, šiuo laikotarpiu vilkai moko medžioti savo vaikus, todėl ir užpuolimų padaugėjo. Daug ar mažai jų būta 2014 metais sunku pasakyti, nes iki šiol žalos nustatymu užsiiminėjo ministerija, o Savivaldybė tokios statistikos iki šiol nevedė. Remigijaus Rimkaus manymu, nuostolių gali padaugėti, nes esama žinių, kad mūsų rajone pastebėta lūšis.

Didžioji išmokų dalis skirta ne patirtai žalai kompensuoti, o prevencinėms priemonėms. Savivaldybė skyrė apie 17 tūkst. eurų Šilutės miškų urėdijai repelentams įsigyti. Lyginant su šiomis išlaidomis, plėšriųjų gyvūnų padaryta žala nežymi. Repelentų pirkimui lėšų skiriama kasmet. Spygliuočių viršūnėles mėgsta skabyti stirnos. Todėl jos tepamos specialiomis medžiagomis. Artėjant šaltajam metų sezonui, repelentais Šilutės urėdijoje aptepami tūkstančiai jaunų medelių.

Dėl stirnų ir šernų padaromų nuostolių kompensavimo, išskyrus retus atvejus, kai kyla ginčai, su medžiotojų būreliais susitaria patys ūkininkai. Pasak R. Rimkaus, labiausiai šernai siautėja laukuose, kur po žeme įsikuria grambuolių lervos. Po tokių šernų „vaišių“ laukai atrodo kaip išarti.

Nepavyksta tinkama sureguliuoti kompensacijų už nuo praskrendančių paukščių nukentėjusių pasėlių išmokėjimo tvarkos. Migruojantys paukščiai per Pamarį skrenda tūkstantiniais būriais ir labai mėgsta atgauti jėgas bei pasistiprinti ūkininkų laukuose skabydami želmenis. Paukščiai saugomi, todėl šaudyti jų negalima, rekomenduojama juos tik išbaidyti garsais arba statyti kaliauses. Sparnuočiai tapo gudrūs. Į tokias priemones nebekreipia dėmesio, o patyrusiems nuostolių ūkininkams iškovoti kompensacijų praktiškai niekuomet nepavyksta.