Uostas nenori tiesti naujos gatvės

Penktadienį surengtoje spaudos konferencijos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas sakė, kad vis labiau ryškėja įdomus miesto savivaldybės požiūris į uostą - iš Uosto direkcijos reikia paimti visus pinigus kiek įmanoma.

Dėl visų nepatogumų miestelėnams - dėl uosto triukšmo, dėl kvapų, dėl gatvių užimtumo su miestu turi atsiskaityti Uosto direkcija. "Noriu pasakyti, kad dalis bendradarbiavimo su savivaldybe projektų darbų tikrai sustos, jeigu bus laikomasi tokio požiūrio. Uosto direkcija yra mieste, nei ji smirdi, nei triukšmą kelia, nei jos sunkvežimiai važiuoja, nei traukiniai bilda. Mes organizuojame veiklą uoste. Rengiant kokį nors detalųjį planą reikia turėti omenyje, kad nuolatinis naudos gavėjas yra uosto kompanijos", - aiškino direkcijos vadovas.

Uosto direkcija, kaip planavimo organizatorius, rengė detalųjį planą, susijusi su AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) plėtra. Planavimo taisyklės numato, kad planuoti galima tik vieną kvartalą nuo planuojamos teritorijos ribos. Pagal detaliųjų planų rengimo taisykles, Uosto direkcija turėtų suplanuoti teritoriją nuo KLASCO, Švyturio gatvės pradžios iki Malūnininkų gatvės. Tuo tarpu Klaipėdos miesto savivaldybė reikalauja, kad būtų parengtas planas iki pat P. Lideikio gatvės.

Ne gana to, Saugaus eismo komisijos sprendimų protokole parašyta, kad parengus detalųjį planą iki P. Lideikio gatvės Uosto direkcija turės pasirašyti atskirą susitarimą su savivaldybe dėl tolesnės eigos. Pasak E. Gentvilo, t. y. dėl naujos Švyturio gatvės tęsinio dalies iki P. Lidekio gatvės statybos. Anot jo, tai reiškia, kad reikės įrengti ir žiedines sankryžas, ir t. t., kitaip sakant, tas objektas yra apie 150 mln. Lt vertės, nes reikia nutiesti iš principo naują gatvę, kurios reikalingumas dar toli gražu nėra įrodytas.

Todėl Uosto direkcija stabdo KLASCO detalaus plano rengimą ir atsisako pasirašyti tokius įsipareigojimus. "Nei Uosto direkcija ką nors veš ta gatve, nežinia dar, ar KLASCO naudosis tuo būsimu keliu. Ką man pasakytų kiti Uosto direkcijos vadovai, jeigu primesčiau direkcijai prievolę finansuoti šitokias sankryžas. Tokie direkcijos įsipareigojai būtų visiškai nepagrįsti. Štai šiuo atveju ir išryškėja miesto pozicija - viską imti iš Uosto direkcijos. Tuo tarpu pastaroji pagal finansines apyvartas visame uoste sudaro gal kokius 7 proc. Naudos gavėja dėl detalaus plano šiuo atveju yra KLASCO, kitais atvejais - įvairios kitos kompanijos. Į jas miestas nekiša nagų. Jam suremontavo fontaną, davė 20 tūkst. Lt Jūros šventei, ir viskas gerai. Kai kurie miesto administracijos pareigūnai nenori pyktis su krovos kompanijomis, jiems atrodo, kad geriau kišti ranką į valstybinės įmonės kišenę. Ji turi remontuoti ir Minijos gatvę, ir žiedinę sankryžą daryti, ir rengti tokius detaliuosius planus, kurie įpareigos Uosto direkciją bankrutuoti", - penktadienį spaudos konferencijoje piktinosi E. Gentvilas.

2000 m., kai E. Gentvilas buvo miesto meru, vyko derybos su KLASCO dėl "Vitės" kvartalo. Buvo suderėta, kad KLASCO už detalaus plano parengimą investuos 9 mln. Lt į kai kurių miesto sankryžų rekonstrukciją. Bendrovė pažadą tesėjo, nes buvo naudos dėl detalaus plano parengimo gavėja. O šiandieninė miesto valdžia traktuoja, kad rengiant KLASCO detalųjį planą naudos gavėja yra ne KLASCO, o Uosto direkcija. Pastaroji ir taip prisideda prie miesto infrastruktūros gerinimo. Pavyzdžiui, šiemet Minijos gatvei ji skiria 7 mln. Lt, pernai skyrė 8 mln. Lt.

E. Gentvilas tvirtina, kad Uosto direkcija nebus pajėgi finansuoti Saugaus eismo komisijos specialistų užgaidų. Anot jo, tie specialistai jau pateikė tokių pasiūlymų, tapusių techninių projektų dalimi, kad Baltijos prospekto trijų žiedinių sankryžų kaina išaugo iki 320 mln. Lt.

Šiuo metu Uosto direkcija perduoda miestui kaip labdarą parengtus kelių milijonų litų vertės techninius projektus, kurių realizuoti miestas, ko gero, nesugebės. Pasak E. Gentvilo, derybose su šalies premjeru Andriumi Kubiliumi pasiekta, kad tos sankryžos bus įtrauktos į kito laikotarpio finansavimo planus ir bus finansuojamos europinėmis lėšomis. Tačiau kofinansavimo dalį turės prisiimti pati savivaldybė. Europos Sąjunga nekompensuoja pridėtinės vertės mokesčio.

Abejojama, kad miestas ras 100 mln. Lt toms sankryžoms. Tad gali tekti peržiūrėti techninius projektus, kuriuos kažkas kažkada užvertė savo pageidavimais. "Miestas šitoms trims sankryžoms nukreipia trečdalį milijardo litų, kai tuo tarpu kitoms gatvėms trūksta lėšų duobėms užlopyti", - stebėjosi uosto vadovas.

"Miestas planuodamas požemines sankryžas negalvojo, kaip toliau jas eksploatuos. Jis reikalavo iš Uosto direkcijos padaryti brangų variantą. Pažiūrėkite, kokios būklės Klaipėdoje šiandien yra požeminiai tuneliai. Požeminės sankryžos irgi kada nors bus tokios pačios būklės, jeigu joms įrengti kada nors miestas suras pinigų", - mano Uoto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorė Roma Mušeckienė.