Turistus vilioja netradicinės kaimo sodybos

Kad gera idėja gali virsti išties turistų lankomu objektu, įsitikino jauna plungiškių šeima, šimtametėje sodyboje prie Platelių ežero įkūrusi Energetinių labirintų parką. O ekstremalaus baidarių plaukimo entuziastai iš visos Lietuvos keliauja į Lapius - kaimą vaizdingoje Klaipėdos rajono vietovėje.

Sudomino labirintai

Gausi Jakimavičių šeima nuošalioje sodyboje Žemaitijos nacionaliniame parke, Likšų kaime, įsikūrė prieš šešerius metus. Viename name gyvena Jurga ir Antanas Jakimavičiai su dviem vaikais ir Jurgos tėveliai. Visas šeimos gyvenimas sukasi aplink labirintų parką, supantį sodybą, nuolat jį tobulinant ir gražinant.

"Kai įsigijome seną sodybą, iš pradžių ilgai sukome galvą, kuo užsiimti. Siekėme, kad pas mus žmonės galėtų praleisti visą dieną, pailsėti gražiame gamtos kampelyje, pasisemti energijos. Nenorėjome tapti dar viena kaimo turizmo sodyba, į kurią atvažiuojama tik puotauti ar pertis pirtyje. Netikėtai atėjo mintis kurti energetinių labirintų parką", - prisiminė sodybos šeimininkas Antanas Jakimavičius.

Parko šeimininkai sakė idėją po ilgų ieškojimų suradę naršydami internetą.

"Labirintai egzistavo jau prieš 4 000 metų, juos kūrė beveik visų pagrindinių religijų attsovai visame pasaulyje. Kaip ir piramidės, taip ir labirintai, yra padaryti iš geometrinių formų, kurios ir sukuria energetinę erdvę. Įvilkome idėją į savo kūrybinių sumanymų rūbą ir parkas nuo pirmojo labirinto dabar jau išsiplėtė iki keturių. Po to pastatėme dar ir keturias geometrines figūras: kupolus ir merkabą, taip pat ant žemės iš augalų suformavome mandalą. Neketiname sustoti ir planuojame plėsti labirintų parką toliau", - pasakojo A. Jakimavičius.

LABIRINTAI. Parko šeimininkai teigia, kad labirintai ir geometrinės figūros teigiamai veikia žmogaus savijautą.

Parke išdėstyti du maženi - 52 ir 600 metrų bei du didesni - po 1,7 km labirintai. Dekoratyviniais augalais, gėlėmis apsodinti gražūs takeliai šalia ošiančio miško vilioja pasivaikščioti labirintais. Jų priežiūra ir puoselėjimas, anot šeimininkų, reikalauja daug pastangų.

"Tačiau šis darbas mums patiems teikia labai daug džiaugsmo, nes matome, kad žmonės čia pailsi, jiems čia patinka būti, pasivaikščioti", - sakė Jurga Jakimavičienė.

Moteris lankytojus pavaišina gilių kava, medumi, pačios keptais pyragais. Šeima gamina ir įvairius suvenyrus su labirintų atvaizdais.

Parko šeimininkai teigia, kad labirintai ir geometrinės figūros teigiamai veikia žmogaus savijautą.

"Energetiniai labirintai turi tik vieną taką, vedantį į centrą ir vėl atgal. Jame nėra uždarų sienų. Kai eini labirintu, tai vis vingiuoji pirmyn ir atgal, sukdamas 180 laipsnių, kiekvieną kartą pereidamas į naują ratą. Kai žmogus keičia ėjimo kryptį, taip pat keičiasi ir jo suvokimas iš dešiniojo smegenų pusrutulio į kairįjį. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl labirintas gali paskatinti įvairius pojūčius, padėti išspręsti susikaupusias problemas, nusiraminti", - teigė Antanas ir Jurga Jakimavičiai.

Savo svečius jie supažindina su savo idėjomis, bet jų įkyriai neperša, pasiūlydami kiekvienam pačiam išbandyti labirintus, ir pajusti, ar jie teikia kokią naudą.

Ekstremalus plaukimas - "veža"

Norint patirti aštrių pojūčių, pasirodo, visai nebūtina leistis jų ieškoti į tolimas šalis. Pavyzdžiui, ekstremalaus baidarių plaukimo entuziastai iš visos Lietuvos keliauja į Lapius - kaimą, vaizdingoje Klaipėdos rajono vietovėje. Vasarą ramiai tekanti upė Žvelsa, rudenį tarsi pašėlsta - pakilus vandens lygiui virsta tikra kalnų upe.

ŽYGIAI. Vaizdingi Žvelsos upės skardžiai vilioja žygeivius.

Prie šios upės užaugęs dabar kaimo ir vandens turizmu besiverčiantis Gintautas Rusteika sako, kad kitos tokios pašėlusiai sraunios upės nėra visoje Lietuvoje. Mat vingiuotas Žvelsos aukštupys turi statoką nuolydį, upės vanduo galinga srove kunkuliuodamas veržiasi pro medžių išvartas, akmenis, bebrų užtvankas. Ilgiausia trasa - net 14 km.

Pats išbandęs Žvelsos srovės jėgą, G. Rusteika pasiūlė pairkluoti lyg katilas verdančioje upėje ir savo draugams, o nuo jų "užsikrėtė" draugų draugai....

Šio sporto entuziastai net savo klubą "Prie Žvelsos" jau sukūrė. Išsimaudę šaltame vandenyje pavargę, bet laimingi vyrai grįžę būtinai užsikuria pirtelę.

"Kai rudenį upėje pakyla vanduo, tuoj ir pradedame sezoną. Jei neužšala, yra tinkamos oro sąlygos, plaukiame ir žiemos mėnesiais, iki pat balandžio. Šio sporto mėgėjai atvyksta iš Vilniaus, Kauno, Telšių, kitų miestų. Vyrai sako, kad ekstremalus plaukimas Žvelsa labiau "veža" nei kalnų upėse. Ir toli važiuoti nereikia", - sakė G. Rusteika.

Pasigėrėti nuostabia Lapių apylinkių gamta, kuri dėl aukštų kalvų vadinama Mažąja Šveicarija, vietos turizmo entuziastas G. Rusteika kviečia ir vaikščiojant pėsčiomis. Turistiniai žygiai vaizdingais Minijos ir Žvelsos upių skardžiais organizuojami pavasarį ir rudenį, kai medžių lapija neužstoja vaizdų į upių slėnius. Turistams taip pat tenka išbandymų - įkopti į stačius skardžius, kirsti upelių vagas, įveikti vėjovartas.

"Žmonės neatsistebi, kokia vis dėlto graži mūsų gamta, kaip čia gera būti, ir kaip gerai galima pailsėti", - sakė G. Rusteika.