Tikrieji miesto val(d)ytojai

Istorija

Už miesto gatvių ir šaligatvių valymą, želdinių ir parkų priežiūrą, šiukšlių išvežimą atsakingo miesto savivaldybės administracijos skyriaus, tuomet vadinto Miesto ūkio ir statybos skyriumi, viršininkė Nijolė Bakienė prieš dvylika metų net dvi savaites praleido miesto areštinėje. Ši miesto savivaldybės darbuotoja kartu su savo pavaldiniu Valdemaru Balsiu ir tuomete Įmonių skyriaus viršininke Margarita Anužyte buvo kaltinti piktnaudžiavimu tarnyba. 2003 m. m. kovą Klaipėdos apygardos teismas N. Bakienę pripažino kalta iš vienos bendrovės direktorės paėmusi dovanų 500 litų vertės vejapjovę ir tokiu savo veiksmu padariusi didelę žalą valstybės interesams bei sumenkinusi valstybės tarnautojos prestižą.

Nijolė Bakienė ir Alfonsas Šimkus. Redakcijos archyvo nuotr.

2008 m. išbandymo neišlaikė jau pats Miesto ūkio departamento direktorius Alfonsas Šimkus. Jis įklimpo kur kas giliau. Šis tarnautojas buvo kaltintas reikalavimu nupirkti jam 117 tūkst. litų vertės automobilį, prašęs kelis kartus į jo baką pripilti degalų, taip pat nupirkti ir pastatyti antkapį ant uošvės kapo.

Šiuo metu Miesto tvarkymo skyriui vadovauja Irena Šakalienė. Ji niekam dar neužkliuvo, ir, tikėkimės, sėkmė šią darbščią moterį lydės dar ilgai.

Šaligatvis

Štai visai neseniai klaipėdietis Rolandas "Vakarų ekspresui" pranešė, kad Bandužių gatvėje esančio prekybos centro link veda siauras takelis. "Deja, jis tik dviejų plytelių pločio. Ar statybininkams jų pritrūko, ar jas paprasčiausiai išvogė, bet palijus, ypač pavasarį, rudenį ir žiemą, tenka žmonėm per purvus bristi. O juk nutiesti takelį nekainuotų šimtus tūkstančių litų, kokių 10-20 tūkst. pakaktų. Šiuo klausimu rašiau ir poniai Irenai Šakalienei, bet jokio atsakymo negavau", - piktinosi klaipėdietis.

Jokio atsakymo nepavyko gauti ir "Vakarų ekspresui".

Pati Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė šiuo metu atostogauja, o jos pavaduotoja Irena Nachčiunova apie piliečio klausimą teigė nieko negirdėjusi. "Mes į visus piliečių paklausimus atsakome pagal taisykles", - gynėsi tarnautoja.

Tačiau klaipėdiečiui labiau rūpėjo ne atsakymas, o naujas šaligatvis...

Ši istorija nebūtų verta tokio dėmesio, jei ne viena detalė. Pernai vasaros pabaigoje buvo suremontuota Pievų Tako gatvė. Nuošali gatvelė, kuriame eismas ne itin intensyvus. Be to, automobiliai ja gali važiuoti tik viena kryptimi. O ir tos duobės, kurios buvo sulopytos, nebuvo jau tokios didelės. Jei ši gatvelė būtų pietinėje miesto dalyje, kaip ir minėtasis šaligatvis, miesto tvarkytojų dėmesio būtų nesulaukusi dar gerą dešimtmetį.

Tačiau Pievų tako gatvėje gyvena pati I. Šakalienė. Tad ir tvarkytojų požiūris visai kitas.

Šiemet miesto vadovai informavo, kad gatvių duobių remontui ketinama skirti apie 900 tūkst. litų. Tai apie 10-20 proc. mažiau nei pernai. Be to, už šią sumą ir duobių bus užlopyta mažiau, mat įkainiai šiemet didesni nei pernai, nes pabrango medžiagos, darbų kaštai. Jei pernai mieste iš viso buvo suremontuota 23,7 tūkst. kv. metrų gatvių dangos, tai šiemet planuojama tik 13 tūkst. kvadratų.

Apie tai žurnalistus informavusi I. Šakalienė pasiūlė išvis nebešvaistyti lėšų gatvėms lopyti, nes tai visiškai neefektyvu.

"Reikėtų liautis švaistyti lėšas. Nes lopymas ir tėra lopymas - kone kiekvieną sezoną reikia tvarkyti tas pačias duobes", - nuoširdžiai piktinosi tarnautoja, kai duobės prie jos namo durų buvo užlopytos dar pernai.

Sąmokslo teorija?

Net dvi su puse kadencijos Klaipėdos savivaldybės meru dirbęs Rimantas Taraškevičius ragino "neieškoti sliekų".

"Prieš kelerius metus buvo rekonstruota Kretingos gatvė. Tad galime sugalvoti, kad ją rekonstravo vien todėl, kad aš galėčiau patogiai namo grįžti. Tačiau ta gatve važiuoja tūkstančiai klaipėdiečių. Manau, kad tai tik sąmokslo teorijos", - "Vakarų ekspresui" sakė R. Taraškevičius.

Jis prisipažino, kad per darbo merijoje dešimtmetį negirdėjęs, kad Miesto tvarkymo skyriuje gali kilti kokių nors skandalų.

"Žmonės ten daug ir sunkiai dirba, jiems tenka didelis krūvis. Kita vertus, mišką kerta - skiedros lekia. Visko gali būti, kad viena kita skiedra ir ne ten nukrinta", - liaudies išmintį žarstė politikas.

Pati I. Šakalienė taip pat nepripažino kad Pievų Tako danga buvo suremontuota jai prašant.

"Juk toje gatvėje yra ir Stomatologijos poliklinika ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinė. Jie taip pat suinteresuoti, kad gatvė būtų tvarkinga", - "Vakarų ekspresui" teisinosi I. Šakalienė

Tikėjosi sklypo?

Tai, kad dabartinė Miesto tvarkymo skyriaus vedėja galėjo pasinaudoti turima informacija savo naudai liudija dar viena istorija.

2008 m. pabaigoje, prieš pat kūčias vykusiame miesto savivaldybės tarybos posėdyje politikams buvo skubotai pakištas sprendimo projektas privatizuoti ir nugriauti savivaldybei priklausantį statinį K. Donelaičio g. 12A. Kalėdinės euforijos apimta taryba ilgai nemąstydama, koks privatininkas pirktų priestatą, kurį vėliau tektų griauti, pritarė šiam pasiūlymui.

Prie apleisto daugiabučio prilipdytame priestate anksčiau dūzgė skalbykla, kuria naudojosi Klaipėdos medicininės slaugos ligoninė. Nors priestatas yra istorinėje miesto dalyje, tačiau paveldo sergėtojai sprendimui jį nugriauti neprieštaravo.

Vienaukštis priestatas (dešinėje) trukdo Šakalių šeimai priklausančio namo plėtrai. Mindaugo MILINIO nuotr.

Tik niekas nesusimąstė, kam gali būti naudingas toks sprendimas. Mat visas dviaukštis su mansarda pastatas, prie kurio "prilipdyta" buvusi skalbykla, jau priklauso Irenos ir Egidijaus Šakalių šeimai. E. Šakalys yra VĮ "Registrų centras" Klaipėdos filialo direktorius bei dviejų statybos įmonių akcininkas. Šis specialistas tikrai žino, ko verti žemės sklypai istorinėje miesto dalyje. Juolab kad kaimynystėje Nepriklausomybės akto signatarui Stasiui Malkevičiui ir Lietuvos kariuomenės kūrėjui pulkininkui Rimantui Baltušiui suteiktuose sklypuose jau dygsta prabangūs gyvenamieji namai.

Įgiję teisę ir į priestatą, Šakaliai jį nugriovę būtų galėję įgyti teisę ir į po juo esantį žemės sklypą.

Aišku, ir šis sutapimas gali būti tik dar viena "sąmokslo teorija".

Prokurorai pasipriešino

Įtardamas, kad toks sprendimas gali prieštarauti įstatymams, tuomet uostamiesčio savivaldybės tarybos nariu buvęs Seimo narys, nenuilstantis kovotojas už teisybę Naglis Puteikis kreipėsi prokuratūrą.

Prokuratūra, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad sprendimas parduoti šį pastatą nugriovimui prieštarauja Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatoms. Esą šiam pastatui nebuvo priskirtas žemės sklypas bei neįvertinta žemės nuomos vertė.

"Šis pastatas negali būti privatizuojamas nugriovimui, nes tai nenumatyta detaliajame plane, vadinasi, įsigijęs teisę nugriauti, pirkėjas įsigyja teisę į žemės nuomą bei teisę statyti naują pastatą, o tai reiškia, kad specialiai tokiu privatizavimo būdu sumažinama pardavimo kaina, tuo padarant žalą valstybei", - sakė N. Puteikis.

Generalinė prokuratūra paprašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo panaikinti sprendimą dėl miesto centre esančio pastato privatizavimo. Po to miesto Taryba pati nusprendė pakeisti savo sprendimą ir išbraukė minėtąjį priestatą iš privatizuojamų objektų sąrašo.

Kam žydi gėlės?

Dar vienas sutapimas. Praėjusią vasarą Klaipėdos senamiestis buvo papuoštas gražiomis petunijomis. Lygiai tokios pat gėlės puošė ir ponų Šakalių namą.

Klaipėdos želdynais, parkais ir skverais besirūpinančios bendrovės "Klaipėdos želdiniai" direktorius Gediminas Valašinas tvirtino, kad jo darbuotojai daro tik tai, ką jiems liepia.

"Mes esame tik rangovai. Liepia pakabinti gėles, pakabiname. Liepia sodinti tokios rūšies gėles, sodiname. Liepia pjauti medžių šakas, nupjauname. Nurodymus mums duoda Miesto tvarkymo skyriaus vedėja arba kuria nors kita darbuotoja", - aiškino G. Valašinas.

Beje, kokiu būdu "Klaipėdos želdiniai" tapo pagrindiniu miesto žaliųjų plotų prižiūrėtoju - atskira istorija.

Praėjusią vasarą Klaipėdos senamiestis buvo papuoštas gražiomis petunijomis. Lygiai tokios pat gėlės puošė ir ponų Šakalių namą.

Konkursą Klaipėdos miesto parkų, skverų, žaliųjų plotų želdinimo, aplinkotvarkos ir priežiūros paslaugoms pirkti uostamiesčio savivaldybė paskelbė dar 2009 m. kovo mėnesį. "Klaipėdos želdiniai" šią paslaugą trejus metus siūlė teikti beveik už 5 mln. litų. Tačiau mažiausią kainą - 4,1 mln. litų - pasiūlė UAB "Žemkasa". "Klaipėdos želdiniai" savivaldybę padavė į teismą, mat suabejojo, ar už tokią žemą kainą bus sugebėta tinkamai pasirūpinti miesto švara ir tvarka. Kol vyko teismai, "Želdiniai" toliau prižiūrėjo želdynus, mat ji buvo laimėjusi dar 2006 m. skelbtą konkursą.

Beje, šį mėnesį su tais pačiais "Klaipėdos želdiniais" buvo pasirašyta nauja sutartis trejų metų laikotarpiui. O iš konkurso pašalinta "Žemkasa" laimėjo kitą konkursą - J. Janonio gatvei, vedančiai Pievų Tako link, rekonstruoti.

"Tai buvo baisus, tačiau sąžiningai laimėtas konkursas, kuriame mes aplenkėme kelias daug stipresnes įmones. Mūsų dar prašė papildomų dokumentų, kuriais turėjome pagrįsti savo kainą, tačiau sutartis jau pasirašyta", - įrodinėjo įmonės vadovas Dainius Zokas.

Nesiginčijame. Tačiau kodėl miestui prireikė rekonstruoti būtent šią akmenimis grįstą gatvę, o ne kurią nors kitą, išsamaus atsakymo taip ir negavome. Atsakymas, esą tik šiai gatvei buvo parengtas techninis projektas, neįtikino.