Tiek stintų nebuvo jau 50 metų!

Todėl dabar visos Rusnės upių pakrantės yra tiesiog apgultos žvejų mėgėjų.

Į redakciją paskambinęs rusniškis, gamtos mokslų daktaras Kazys Gaigalas pranešė žinią, kad žvejai mėgėjai vienu keseliu (graibštu žuvims gaudyti) iš vandens ištraukia 10-20 kg stintų. Tad per naktį kiekvienas iš jų savo laimikį maišais skaičiuoja...

„2007-2008 metų žiemą ant Kuršių marių nebuvo ledo, todėl žvejai mėgėjai negalėjo gaudyti stintų. Tuo metu prasta stintų žvejyba buvo ir Baltijos jūros priekrantėje. Todėl visos stintos pavasarį atsidūrė Skirvytėje, Atmatoje, Nemune, Gilijoje ir kitose upėse. Jos tuomet labai gerai išneršė, kadangi nebuvo išgaudytos žiemą“, - teigė K.Gaigalas, patikslindamas, kad nors šių metų sausį ir vasarį žvejai mėgėjai iš po Kuršių marių ledo ištraukė apie 500 tonų stintų, vis dėlto jų dar daug liko. Dabar neršti plaukiančios žuvytės kaip tik ir yra tos pačios, kurioms jau ketveri metai.

Rusnėje korespondento sutiktas Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vyriausiasis specialistas, ekologijos mokslų daktaras, Rusnės gamtos fondo pirmininkas Arvydas Švagždys sakė, kad naktį iš kovo 25-osios į 26-ąją viena žvejų grandis vienu tinklu sugavo net 17 tonų stintų. Ir paaiškino, kaip toks didžiulis žuvies žaliavos kiekis tampa gyventojų pajamomis. Juk iš stintų naudos turi ir žvejai verslininkai, ir parduotuvės, ir degalinės, ir nakvynės paslaugas žvejams mėgėjams suteikiantys rusniškiai.

„Užsisuka tarsi karuselė – žmonės pradeda stintas rūkyti ir pardavinėti, dėl didelės konkurencijos krenta jų kaina. Jeigu, pavyzdžiui, žiemą Klaipėdos halėje stintų kilogramas kainavo 15 litų, kai jų atsirado daugiau – po 8-12 litų, tai dabar pas žvejus jų galima nusipirkti po 4-5 litus už kilogramą. Kokį maisto produktą šiuo metu galite rasti parduotuvėje už 4 litus? O stintos – labai lengvai virškinamos, turi daug baltymų, todėl yra vertingas produktas. Vakar su žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ vadove Sigita Jakubauskiene suskaičiavome, kad žvejai verslininkai stintoms gaudyti sukūrė apie 100 naujų darbo vietų. O kiekviena žvejo darbo vieta sukuria dar 2-3 papildomas darbo vietas. Tai Šilutės rajonui yra akivaizdi nauda“, - džiaugėsi A.Švagždys.

Žuvininkystės UAB „Pamarėnas“ vadovas Giedrius Griciūnas, kurio vyrai tinklą traukia prie Skirvytės antrosios krantinės, „Šilokarčemai“ negalėjo pasigirti dideliais laimikiais – per naktį sugauna tik apie toną stintų. Jis sakė, kad jo vadovaujamoje bendrovėje dviejų savaičių laikotarpiui sukurtos septynios darbo vietos.

Pasak G.Griciūno, šviežiais agurkais kvepiančios žuvytės supirkėjams parduodamos po 2,5 Lt/kg, o kol jos „nuvyksta“ į prekybos vietas, pabrangsta kelis kartus - iki 7-8 litų...

A.Švagždžio teigimu, pastaraisiais metais būta kalbų, kad stintų ištekliai yra labai sumažėję, todėl ketinta uždrausti jų žvejybą.

„Buvo pasirodę spaudoje ir mokslininkų straipsnių, kuriuose teigta, jog stintoms – jau rekviem, o pasirodo, kad ta stinta yra kaip feniksas, atgyjantis iš marių vandenų. Todėl žmogaus įtaka, pagal šių metų pavyzdį, nėra tokia, kad paveiktų stintų išteklius, nors jas žiemą ant Kuršių marių ledų gaudė tūkstančiai žvejų mėgėjų, ir jūroje jų buvo tikrai nemažai sugauta“, - sakė A.Švagždys, prognozuodamas, jog šį pavasarį Rusnėje bus sugauta apie 300 tonų stintų. Ir pridūrė, kad pardavus tokį žaliavos kiekį bus gauta apie 1 mln. litų.

Šilutės gyvosios gamtos inspekcijos vyriausioji specialistė Laimutė Bulcienė sakė, kad leidimai yra išduoti ir šiuo metu stintas gaudo apie 50 žvejų verslininkų grandžių.