Šventosios nameliai pamažu slysta į valdžios rankas, bet verslininkai priešinsis

Kalba eina apie daugiau nei 160 poilsio namelių ir vasarnamių, esančių Baltijos pajūrio juostoje Šventojoje, bei 97 pastatus valstybinės reikšmės miško plotuose.

Siūlydama valstybei perimti visuomenės poreikiams visus šiuos pastatus Aplinkos ministerija anksčiau skaičiavo, kad išmokėti kompensacijas jų savininkams preliminariai kainuotų daugiau nei 1,7 mln. eurų – tokia yra bendra visų pastatų vidutinė rinkos vertė.

Ministerija teigė, kad nameliai būtų perimami siekiant juos nugriauti arba perkelti, nes jų statybos yra negalimos nei Baltijos pajūrio juostoje, nei valstybinės reikšmės miške, o pastatų užimta teritorija būtų atverta visuomenei.

Po namelių savininkų skundų Ministrų kabinetas kovo pradžioje nusprendė sprendimus atidėti, tačiau Aplinkos ministerija žada, kad ant Vyriausybės stalo jie greitai sugrįš.

Didelę dalį namelių valdanti įmonė „Energetikas“ žada pokyčiams priešintis iki galo, net jeigu prireiks kreiptis į Europos Sąjungos teismus.

Aiškinosi savininkus

Per pastaruosius kelis mėnesius Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba atliko detalesnę pajūrio juostoje esančių pastatų inventorizaciją, siekė išsiaiškinti ir surasti jų savininkus, giliau pažvelgti į teritorijų planavimo dokumentus.

Pasak aplinkos viceministro Martyno Normanto, tai daroma norint individualiai įvertinti kiekvieno namo savininko situaciją ir nusprendus namelius perimti visuomenės poreikiams, pasiūlyti jiems teisingą kompensaciją.

„Kažkam tai verslo praradimas, kažkam tai vienintelis būstas gyventi. Kiekviena situacija yra skirtinga, turime jas visas įvertinti ir savo piliečiams atlyginti žalą sąžiningai“, – 15min sakė viceministras.

Saugomų teritorijų tarnybos direktorius Albertas Stanislovaitis 15min sakė, kad institucijos surinkta „darbinė informacija“ neseniai buvo perduota Aplinkos ministerijai įvertinti ir priimti politiniams sprendimams, ką su iniciatyva daryti toliau.

Anot jo, detali teritorijos patalpų apžiūra dar nebuvo atlikta, taip pat nėra aišku, ar iš tikrųjų visi vasarnamiai apskritai turi savininkus.

Aplinkos viceministras sakė, kad su pateikta medžiaga susipažinti dar nespėjo, bet tai padarys artimiausiu metu.

„Šiuo metu nieko konkretesnio negaliu pasakyti, bet kai turėsime sprendimą, galėsime pakomentuoti. Tą padarysime per maždaug savaitę, pusantros“, – kalbėjo M.Narmontas.

„Priimsime sprendimą dėl tolimesnio klausimo įgyvendinimo. Vyriausybei pasakysime, kad arba nusprendėme įvertinę situaciją nieko nedaryti, ar teiksime sprendimą Vyriausybei pradėti procedūras“, – pridūrė jis.

„Aš manau, kad Lietuva turi mažai pajūrio ir būtų didelė prabanga tą pajūrį išnaudoti neefektyviai ar neatverti jo gyventojams. Tai čia laiko klausimas, tai padarys ar viena, ar kita Vyriausybė. Ta tema pakeliama laikas nuo laiko, diskusijos yra gyvos, bet procesui pradėti reikia Vyriausybės pritarimo, nes tai susiję su nemažomis sumomis, skirtomis kompensavimui“, – tvirtino viceministras.

Valstybiniame miške esančius namelius jau pernai suskaičiavo Valstybinė miškų tarnyba.

Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr./Šventosios nameliai

Reikia aiškaus pagrindimo

Procese dalyvaujanti Teisingumo ministerija pabrėžė, kad valstybė, perimdama privačią žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad toks poreikis objektyviai egzistuoja.

Taip pat būtina nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą žemę. Žemės paėmimu suinteresuota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę.

Anot Teisingumo ministerijos, Aplinkos ministerijos neatliko kaštų ir naudos analizės, todėl neįmanoma nustatyti finansinių lėšų poreikio iniciatyvai įgyvendinti.

Aplinkos ministerija skaičiavo, kad tam prireiks kiek daugiau nei 2 mln. eurų, bet Teisingumo ministerija teigia, jog išlaidos gali būti didesnės.

„Išnagrinėjus Vyriausybės pasitarimui pateiktą medžiagą, darytina išvada, jog apskaičiuojant lėšų poreikį žemės sklypų ir pastatų perėmimui buvo įvertintas tik poreikis nekilnojamojo turto objektų perėmimui valstybės nuosavybėn.

J.Andriejauskaitės/15min.lt nuotr.

Nebuvo įvertintos kitos aplinkybės dėl papildomų lėšų (pvz., paimamoje žemėje esančių želdinių, negauto derliaus, kiti savininkų nuostoliai)“, – teigiama atsakyme.

„Energetikas“: eisime iki galo

Didelė dalis svarstomų perimti pastatų priklauso sveikatingumo centrui „Energetikas“. Iš viso 146 vasarnamius valdančio sveikatingumo centro „Energetikas“ direktorė Gintautė Matulevičiūtė teigė, kad iki paskutiniųjų priešinsis tokiam sprendimui.

„Mes tikrai nesutiksime, kovosime ir ginsime savo teises. Jeigu nepavyks Lietuvoje, yra atsakingi Europos Sąjungos teismai.

Čia baisus dalykas. Turto nacionalizavimas XXI amžiuje – tai košmaras“, –15min sakė verslininkė.

Pasak jos, nuo tada, kai Vyriausybė atidėjo sprendimą dėl vasarnamių perėmimo, su ja niekas nesusisiekė.

G.Matulevičiūtė sakė, kad tokie vasarnamiai yra bene vienintelė vieta Šventojoje, kur ilsėtis išgali žemesnes pajamas gaunantys žmonės.

„Manau, kad ypač artėjančią vasarą jie bus itin paklausūs. Žmonės prarado darbus, buvo prastovose, sumažėjo jų pajamos, o mūsų nameliai yra prieinami žmonėms, kurie turi vidutines ir mažesnes pajamas“, – teigė „Energetiko“ direktorė.

Ji atmeta Aplinkos ministerijos argumentą, kad nugriovus minimus vasarnamius vietovė taptų atvira visuomenei. Pasak G.Matulevičiūtė, ji jau dabar yra tokia. Verslininkė taip pat spėliojo, kad būsimi valdžios sprendimai gali būti susiję su stambesnio verslo interesais užstatyti teritoriją didesniais namais.

„Nesuvokiama, kodėl būtent čia to parko reikėtų. Logikos nėra, nes visuomenė ir dabar gali prieiti, per teritoriją praeiti iki jūros, o pati teritorija visada yra sutvarkyta“, – kalbėjo G.Matulevičiūtė.

„Energetiko“ vasaros poilsio bazė, kur dabar ir išsidėstę minimi vasarnamiai, buvo pradėta statyti 1966 metais.

15min nepavyko susisiekti su Palangos meru Šarūnu Vaitkumi.

Aplinkos ministerija anksčiau teigė, kad perimti Šventosios namelius sieks iki 2023 metų pabaigos.