Šventoji visomis jėgomis bando vaduotis iš Palangos šešėlio

Kad ir kaip žiūrėtumėte, vadinti Šventąją Palangos podukra tiesiog nebeturite teisės. Šventojoje sparčiai perkamas antrasis būstas, šeimos čia atsikelia gyventi iš didmiesčių, daugėja pirmokų, po rekonstrukcijos neatpažįstamai pasikeis miestelio centrinė aikštė, o visos viltys sudėtos į atstatomą Šventosios jūrų uostą. Anot pašnekovų, kai kurie pasiturintys lietuviai jau dabar vaikštinėja po jo teritoriją, mintyse rinkdamiesi vietą savo jachtai ar pramoginiam laivui.

Vis dėlto patys šventojiškiai sako, kad trūkumų yra likusių, ir Šventajai prireiks nemažai laiko, kol išsivaduos iš Palangos šešėlio.

„Kad ir kaip ten būtų, bet Šventoji tėra Palangos rajonas. Ir nė viename dideliame mieste, Kaune ar Vilniuje, niekas neorganizuoja specialių, grandiozinių pramogų atskiriems mikrorajonams, nebent vietos bendruomenė pati ką nors susigalvoja“, – sako prieš ketverius metus iš Kauno į Šventąją persikėlusi Dalia Zokienė.

Nauji Šventosios kontūrai

„Jau dabar yra aiškūs ar sparčiai ryškėja visai naujos Šventosios kontūrai. Anksčiau čia buvo tik vienas didelis nekilnojamojo turto projektas, žinomas „Elijos“ vardu, o štai dabar turime ne tik jį. Tiesa, „Naujosios Elijos“ vardu – butai čia šią vasarą po „kovido“ parduodami kiekvieną savaitę, bet ir daug kitų nekilnojamojo turto projektų. Žmonės mato Šventosios potencialą, ypač atstačius jūrų uostą“, – sakė Šventosios verslininkas Vaidas Šimaitis LRT.lt

Žurnalas „TOP 500 turtingiausių žmonių Lietuvoje“ 2019 m. šį verslininką buvo įvertinęs 288 vieta. „Kelių nekilnojamojo turto įmonių direktorius. Jo valdoma „Baltijos energija“ buvo paduota į teismą dėl neteisėtų daugiabučių ir viešbučių komplekso „Elija“ statybų Šventojoje, o šešerius metus trukęs bylos nagrinėjimas stabdė įmonės veiklą. Prieš kelerius metus teismas paskelbė, kad statybos buvo teisėtos. Projektą „Elija“ atgaivino lietuvių ir estų investuotojai“, – buvo pristatoma žurnale.

Sutikdamas su juo nekilnojamojo turto pardavimų ir marketingo įmonės „011“ brokeris pajūriui Romas Perminas LRT.lt teigė, kad Šventojoje dar niekada vienu metu nebuvo vystoma tiek daug NT projektų, kaip dabar.

„Susidomėjimas Šventąja yra didelis. Tai rodo didelė nekilnojamojo turto ir paklausa, ir pasiūla. Pavyzdžiui, vien mūsų įmonė prisideda net prie keturių projektų vystymo. Paminėsiu „Trylika kopų“, „Jūra jūra“, „Molo vilos“, – sako R. Perminas.

NT projektų – dešimtys

Anot jo, anksčiau vienetai domėjosi būstu Šventojoje, dabar čia plėtojamų NT projektų – dešimtys. Be to, čia vystoma ne tik jau minėtoji „Naujoji Elija“, bet ir „Šventosios vartai“. Šią vysto bendrovė „Realco“, apartamentus, iškilusius pačioje Šventosios prieplaukoje, bendrovė jau pardavinėja.

Šventojoje vystomi ir kiti NT projektai. Jų esmė tokia: įsigyjamas jau esantis nekilnojamasis turtas, jis renovuojamas ir parduodamas.

„Anksčiau NT pardavimas Palangoje, Kunigiškėse ir Monciškėse sudarė liūto dalį – apie 90–95 procentus. Dabar Šventajai jau tenka dviženklis visų nekilnojamojo turto pardavimų Palangos miesto savivaldybėje procentas“, – sakė R. Perminas.

Pasak jo, NT kainos Šventojoje taip pat ūgtelėjo, nors senos statybos būstą miestelyje vis dar galima įsigyti už 10–30 proc. mažesnę kainą nei Palangoje.

Sezonas prasidėjo anksčiau, viltys dedamos į jūrų uosto atnaujinimą

Svarbiausia, kad atgyjančioje Šventojoje aktyvusis vasaros sezonas paankstėjo.

„Šiemet jau visą gegužę ir birželį buvo daug poilsiautojų ir užeigos lankytojų. Anksčiau tik po Joninių viskas įsisiūbuodavo“, – užeigos „Paršelio rojus“ savininkas Gintautas Rekašius teigė LRT.lt.

Dar didesnio susidomėjimo Šventąja galima tikėtis atstačius Šventosios jūrų uostą. Tuo įsitikinę ir Palangos miesto savivaldybės vadovai, ir verslininkai, ir Šventosios mylėtojai.

„Jau dabar Šventosios uosto teritorijoje sutinku pasiturinčių lietuvių, kurie, kaip sakau, „matuojasi“ vietą savo jachtai ar pramoginiam laivui. Paklausą tam jau dabar jaučiu didelę“, – Palangos miesto savivaldybės įmonės Šventosios jūrų uostas (ŠJU) direktorius Arūnas Pranckevičius sakė LRT.lt

Anot jo, vis dar vyksta atskirų uosto objektų projektavimo darbai. Jau artimiausiu metu bus skelbiamas tarptautinis konkursas atrinkti ŠJU atstatymo rangovą.

„Jeigu viskas eis pagal planą, jau rugsėjį ar spalį planuojame į žemę įkasti pirmąjį kastuvą. Tačiau dar nėra sudėti visi taškai ant „i“ dėl finansavimo dalykų. Labai tikiuosi, kad „kovido“ pandemija nepablogins mūsų galimybių pritraukti europinių lėšų“, – sakė ŠJU direktorius. Savivaldybė prie ŠJU atstatymo darbų prisidės apie 15 procentų.

Šiuo metu vyksta ir poveikio aplinkai vertinimas. Kai jis bus parengtas (planuojama – liepą), bus gautas statybą leidžiantis dokumentas ir perkami darbai. Planuojama šiais metais pradėti žvejams reikiamos infrastruktūros įrengimo darbus: įrengti žvejų laivų ir įrangos laikymo patalpas, automobilių stovėjimo aikštelę, imtis lauko inžinerinių sistemų įrengimo darbų.

Iš viso Šventosios uosto atstatymo darbai suskirstyti į 6 etapus: 1-uoju bus atstatomi molai, 2-uoju, kaip minėta, įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės bei žvejams reikiama infrastruktūra, 3-uoju – inžineriniai tinklai, 4-uoju sutvarkyta vakarinė krantinė, 5-uoju – rytinė krantinė, 6-uoju atlikti akvatorijos gilinimo darbai. Įgyvendinus visą projektą, bus atstatyti uosto molai, įrengta reikiama infrastruktūra ne tik priekrantės žvejams, bet ir mažiesiems laiveliams bei jachtoms, taip pat sutvarkytos krantinės bei suformuoti kiti inžineriniai įrenginiai.

Pozityvūs demografiniai pokyčiai

„Įrodinėti, kad Šventoji nėra Palangos podukra, manau, tikrai nereikia – visi, kurie pastaruoju metu lankėsi Šventojoje, mato teigiamus pokyčius. Miestelis kasmet vis labiau gražėja, čia tvarkoma infrastruktūra, viešosios erdvės. Kiekvienais metais vien Šventosios tvarkymui skiriama apie 0,5 mln. eurų“, – Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus sakė LRT.lt.

Šventojoje gyvena apie 1300 nuolatinių gyventojų. Tikslių Šventosios demografijos pokyčių rodiklių pateikti negalima, kadangi Šventoji yra Palangos miesto dalis ir, skaičiuojant gyventojų skaičių, ji nėra išskiriama iš Palangos.

„Turime labai teigiamus pokyčius Šventosios pagrindinėje mokykloje. Pagal tai taip pat galima daryti tam tikras išvadas. Šventosios pagrindinėje mokykloje 2017–2018 mokslo metais buvo 100 mokinių, 2018–2019 m. – 112, 2019–2020 – net 128 mokiniai,“ – sakė meras.

Anot jo, tendencija, kad Šventojoje sparčiai perkamas antrasis būstas, tik patvirtina, kad Šventoji tampa vis populiaresnė vieta ne tik poilsiui, bet ir investiciniu požiūriu.

Infrastruktūros gerinimo darbai

Per keletą pastarųjų metų miestelio infrastruktūra buvo gerokai atnaujinta ar įrengta nauja: įrengtas mokyklos stadionas, o greta – sporto aikštynas su treniruokliais, vaikų žaidimų aikštelė, restauruota Būtingės bažnyčia, atnaujinta Žemaičių alka, kapitaliai suremontuotas bei apšviestas vadinamasis Beždžionių tiltas, atnaujintas tiltas per Šventosios upelį Miško take bei tiltas per Šventosios upelį į sodus, sutvarkyta aplinka aplink skulptūrą „Žvejo dukros“ .

Sutvarkyta ir rekonstruota nemažai Šventosios gatvių: Jūros, Pušyno, Valiuškos alėja. Sutvarkyti ir vietos gyventojams svarbūs šaligatviai: pėsčiųjų takas palei Šventosios g., Mokyklos g. Tvarkoma daugiabučių namų gyvenamoji aplinka, prižiūrimi miestelio želdiniai. Didelis dėmesys skiriamas ir pajūriui: kasmet atnaujinami mediniai takai, paplūdimių infrastruktūra.

Šiais metais Šventojoje bus baigta įrengti moderni centrinė aikštė ir taps reprezentacine renginių, visuomenės susibūrimų bei poilsio vieta Šventojoje.

„Šioje aikštėje galės vykti įvairūs visuomenės renginiai, koncertai. Čia veiks fontanas, aikštę puoš miesto laikrodis, bus įrengta scena, vidaus patalpa, skirta kultūrinei veiklai. Aikštė taip pat bus puiki erdvė ir mažiesiems. Iš viso Šventosios aikštės rekonstrukcija kainuos beveik pusantro milijono eurų“, – Alvidas Bacius, Šventosios seniūno pavaduotojas, sakė LRT.lt

Baigiamas rekonstruoti ir dar vienas šventojiškiams labai svarbus objektas – ligoninės pastatas Žuvėdrų gatvėje. Rekonstruotose patalpose įsikurs Palangos miesto socialinių paslaugų centro filialas, organizuosiantis ir teiksiantis socialinės priežiūros paslaugas neįgaliems vietos gyventojams.

Čia planuojama teikti asmens higienos ir priežiūros paslaugą neįgaliesiems (skalbimo, dušo paslaugų organizavimas), pagalbos į namus, integralios (socialinės globos ir slaugos) pagalbos į namus, psichosocialinės pagalbos ir dienos užimtumo paslaugas. Paslaugomis galės naudotis negalią turintys asmenys (išskyrus turinčius proto ar (ir) psichikos negalią) ir jų šeimos. Vienu metu paslaugas galės gauti iki 10 asmenų.

Paraleliai vykdomi ir mažesnės apimties, tačiau šventojiškiams taip pat svarbūs miestelio infrastruktūros gerinimo darbai: sutvarkytas Žuvėdrų gatvės šaligatvio ruožas abiejose pusėse nuo Šventosios g. iki Pušyno g., baigiami Kalgraužių gatvės asfaltavimo ir apšvietimo įrengimo darbai.

Artimiausiu metu šventojiškių laukia ir daugiau pokyčių: jau nupirkti Šventosios gatvės ruožo nuo Liepojos pl. iki Žuvėdrų g. asfaltavimo darbai, planuojama dar šiais metais nupirkti Paukščių tako ir Vilties tako projektavimo darbus.

Teigiami viešosios infrastruktūros pokyčiai padeda privilioti ir privačių investicijų – planuojama, kad dar šią vasarą duris šventojiškiams atvers naujas „Maximos“ prekybos centras.

Šventojiškiai – itin reiklūs?

Prieš ketverius metus iš Kauno į Šventąją atsikėlė Dalia ir Rolandas Zokai. „Kaune gyvenome daugiau kaip dvidešimt metų, – pasakojo Dalia. – Vyresnieji vaikai užaugo, jie Kaune ir pasiliko, norėjosi pokyčių, svarstėme, kur pirktis naują būstą. Pasirinkome Šventąją, nes čia turtas – kartu ir investicija.“

Anot jos, tik dukrai buvo sunkiau įprasti prie mažos gyvenvietės ritmo, bet šeima nėkart nepasigailėjo persikėlusi į Šventąją.

Moteris sako, kad patys šventojiškiai yra itin reiklūs – daug pageidauja iš kurorto valdžios. Ponia Dalia turi savo požiūrį.

„Kad ir kaip ten būtų, bet Šventoji tėra Palangos mikrorajonas. Ir nė viename dideliame mieste, Kaune ar Vilniuje, niekas neorganizuoja specialių, grandiozinių pramogų atskiriems mikrorajonams, nebent vietos bendruomenė pati ką nors susigalvoja“, – sakė ji.

Paklausta apie gyvenimo Šventojoje privalumus, šventojiškė džiaugėsi, kad, skirtingai nei Kaune, čia važiuodamas į darbą neįstringi eismo kamštyje.