Šventė, kurią galima išsinešti su savimi

Prieš dešimtį metų mugės spalvos ir kvapai dar nebuvo tokios ryškios. Ji augo ir plėtėsi, populiarėjo tarp želdinių augintojų, atvykstančių net iš Druskininkų, Panevėžio, Maišiogalos. Kai kurie sodininkai atvažiuoja kiekvienais metais, nes atrado šiame Klaipėdos kampelyje nedidelį žemės rojų. Nėra kitos tokios mugės, kurioje tarsi į Dainų šventę susirinktų visi Lietuvos regionai.

"Ši mugė yra ne tiek komercinė, kiek noras surinkti į krūvą kuo daugiau tų sodininkų, kurie Lietuvoje augina braškes, vaismedžius, dekoratyvinius augalus. Tuomet mugė virsta didele švente, kuri tęsiasi tris dienas, bendraujant, vaišinantis kava ir sausainiais.

Kas tik naujo atsiranda pasaulyje ar kaimyninėse valstybėse, tuoj pat atsiranda ir Lietuvoje; turkiški, graikiški riešutmedžiai, naujai išvestos geltonspyglių pušų rūšys... Žmonės dabar nori egzotikos, tų augalų, kurie pas mus nėra augę. Parsiveža ūglį iš Turkijos, bet jis nebūtinai prigis. Tiesa, Klaipėda iki Plungės yra ta zona, kur auga tie augalai, kurie Vilniaus krašte neprigyja; tarkime, puskiparisiai, kadagiai jautresni šaltesniam klimatui. Mūsų krašte jūrinis klimatas yra "minkštesnis", - sakė UAB "Frezijų puokštė" vadovas Valdas Kaubrys.

"Džiaugiamės, kad žmonės nėra abejingi mugei, atsiranda ūkininkų, kurie nori sukurti ekologišką ūkį, dalyvauja parodose. Norėtume, kad ši mugė būtų tradicinis svetingas ir spalvingas miesto renginys, reprezentuojantis Klaipėdą. Balandžio pradžia yra pats metas sodinti dekoratyvinius augalus", - teigė UAB "Frezija" direktorė Živilė Kristutienė.

Sodo centro "Frezija" darbuotojai visada įspėja pirkėjus, kad kai kurie augalai yra jautrūs ir nepakenčia karščio, suteikia profesionalias konsultacijas, kaip prižiūrėti opesnius sodinukus.

Gera sugrįžti

Kiekvienas sodininkas savaip pristatė savo želdinius. Audra ir Vilius, atvykę iš Aukštaitijos, pasakojo mugės lankytojams apie braškes, kurių kasmet atsiranda vis naujų rūšių. Kai kurias jiedu užsiaugina veik kumščio didumo.

Sodininkas Ruslanas iš Prienų, auginantis daugiausia kalnines pušis, kedrus, rododendrus, svyrančius beržus, kadagius sakė atvažiuojantis į mugę devintąjį kartą, nes puikiai sekasi prekiauti. Per tris dienas jis tikėjosi parduoti didesnę dalį spygliuočių. Ruslanas medžius augina šešių hektarų plote, ir darbuojasi kartu su visa šeima.

Vilija, atvykusi iš Šiaulių, sakė, kad į mugę "Pavasario spalvos" atvyksta jau aštuntąjį pavasarį, nes jaučiasi čia kaip namie, sava tarp savų.

"Man patinka žmonės, kurie ateina ir supranta, kas tinka auginti čia, Lietuvoje. Pavasarį augalėliai atrodo ne taip gražiai, kaip vasarą, vis tiek jie nusiperka ir patiki, ką tu sakai - kaip gražu kieme bus birželį ir liepą. Ateina pasitarti, domisi kiekviena smulkmena, nes, matyt, myli gėles. Per mugę matau daug pažįstamų veidų, kai kurie žmonės paskambina prieš mugę ir paprašo, kad atvežčiau, ko jie nori", - sakė gėlininkė Vilija.

Šįkart į mugę kaip paprastai moteris atsivežė miniatiūrinius kiliminius augalus, su kuriais daug darbo, nes reikia kiekvieną jų iščiupinėti, išravėti per vasarą po 3-4 kartus. Atsivežė 130 augalų rūšių, nors namuose jų augina tūkstantį.

Pakalbinome žilagalvių senjorų porą, į mugę atsivedusius anūką. Jie pasakojo vaikui apie augalus, sodininkystę, o iš to, kaip įdėmiai šis klausėsi, galima buvo suprasti, kad ir kitą pavasarį, paūgėjęs, jis vėl panorės ateiti pasidžiaugti gyvais stebuklais.