Sutvarkytos Minijos krantinės kelia nerimą

Per trejus metus Minijos kaimas Kintų seniūnijoje pasikeitė iš esmės. Sulyginti potvynio vandens paplauti krantai. Sutręšusias, nesaugias krantinių konstrukcijas pakeitė naujos. Prie krantinių atsirado vietos laivams, valtims švartuoti. Poilsiautojams pastatyti suoliukai, krantinėmis nusidriekia skalda dengti pėsčiųjų ir dviratininkų takai. Įrengtas apšvietimas. Iškirtus esą menkaverčius, supuvusius medžius, dėl kurių iki šiol bylinėjamasi, atsivėrė vietovės grožis. Šis XVI amžiuje Nemuno deltoje formuotis pradėjęs žvejų kaimelis virto tikru turistų ir buriuotojų traukos centru. Minijos pakrantes itin mėgsta ir žvejai mėgėjai, kurie čia suvažiuoja iš visos Lietuvos, tačiau jie pasigenda viešo tualeto, o gana stačios krantinės nepritaikytos žūklauti.

„Gali ir įgriūt gana nesunkiai. Aišku, ne iki galo. Čia juk ne žvejams pritaikyta, suprantu, ten prieplauka, ant jos galima žvejot, bet ir jinai siūbuoja“, – skundžiasi žvejys iš Jonavos.

Kintų seniūnas džiaugiasi, kad į pamario kaimelį, kuriame gyvena vos septynios šeimos, kiti nameliai priklauso didmiesčių gyventojams, plūsta poilsiautojai, tačiau nerimauja dėl naujų krantinių.

„Pirmasis projektas turėjo patrauklesnę išvaizdą ir buvo labiau pritaikytas žvejam mėgėjam, t.y. žvejoti tiesiog nuo krantinės prie vandens. Dabar žvejoti teks nuo paties pylimo. Tai nepatrauklu ir žmonės jau trypia, gadina prieigą prie vandens“, – vardina Klintų seniūnas Antanas Kližentis.

Kultūros paveldo departamento specialistai, pasak savivaldybės, reikalavo išlaikyti kaimelio autentiškumą ir atsižvelgti į istorinę praeitį – naudoti kuo natūralesnes medžiagas. Todėl teko atsisakyti betoninių takų žvejams mėgėjams.

„Su gyventojais kalbama ir jie turi pasiūlymų. Galbūt ateityje tiek su parko direkcija, tiek su aplinkos ministerijų žinybomis tą klausimą pavyks spręsti – galbūt tokioje vietoje mėgėjišką žūklę reikėtų riboti“, – teigė Šilutės r. savivaldybės Planavimo ir plėtros skyriaus vyr. specialistas Romualdas Ambrulaitis.

Minijos kaimo krantinių sutvarkymas kainavo beveik penkis milijonus litų. Didžioji dalis lėšų gauta iš Europos sąjungos struktūrinių fondų.