"Stintų kare“ - kaltinimai Latvijos žvejams

"Šilutės ETA žinios"

2011-05-19 14:27

Baltijos jūros priekrantės ir vidaus vandenų – Kuršių marių ir Nemuno žemupio – žvejybos verslininkų ginčui, kurie gi iš jų labiausiai kalti, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje taip stipriai sumažėjo stintų laimikiai, pasiekus kulminaciją – pasipylus atviriems kaltinimams vieni kitiems, – ėmė aiškėti, kad prie šveižiais agurkais kvepiančių laibašonių išteklių sumažėjimo labiausiai gali būti prisidėję mūsų kaimynai latviai.

Pirmasis tokią prielaidą šį ketvirtadienį Šilutėje vykusiame pasitarime iškėlė rusniškis ichtiologijos mokslų daktaras Arvydas Švagždys. Iš jo surinktų duomenų matyti, kad stintų sugavimai Baltijos jūroje, Latvijos teritoriniuose vandenyse, nuo 2007–ųjų pradėjo smarkiai augti: 2006 m. – apie 700 tonų, 2007 m. – 1 600 t, 2008 m. – 1 800 t, 2009 m. – 1 941 t.

Tuo tarpu mūsų jūros priekrantės žvejų laimikiai per pastaruosius 5 metus pastebimai sumažėjo – nuo daugiau 100 tonų stintų 2007 m. iki 17 tonų 2010–aisiais. Mažiau besužvejoja ir Kuršių mariose bei Nemuno žemupyje tinklus traukiančios įmonės.

Stintų žvejybos pagyvėjimas Latvijoje sutapo su Lietuvos, Latvijai ir kitų ES naujokių prisijungimu prie Šengeno erdvės, kai tarp šių šalių buvo atidarytos vidinės ES sienos.

Anot A. Švagždžio, yra prielaidų manyti, kad latviai stintas jūroje gaudo ne mums įprastais statomais tinklaičiais, bet traukiamais tinklais iš didelių jūrinių laivų ir visą žiemą aprūpina Lietuvą šviežia žuvimi.

VU Ekologijos instituto mokslo darbuotojas dr. Rimantas Repečka kolegą A. Švagždį papildė teiginiu, kad latviai tralais gaudo stintas jų maitinimosi vietose Baltijos jūroje galimai pažeisdami žvejybą reglamentuojančius ES teisės aktus. Esą jam pačiam ne kartą yra tekę įsitikinti, kad į Lietuvos prekybos tinklus latviai tiekia mažesnes žuveles, nei leidžia ES reglamentai.

Pasitarime nuskambėjo ir atvirų kaltinimų latviams dėl brakonieriavimo. Esą jie ne tik gaudo per mažas stintas, bet dar ir žvejoja draudžiamose vietose.

Visi pasitarimo dalyviai sutarė, kad tokie latvių žvejybos metodai gali turėti tiesioginės įtakos ir į mūsų vandenis atplaukiančių stintų populiacijai. Todėl buvo nutarta inicijuoti atsakingų Lietuvos institucijų kreipimąsi į Rygą dėl stintų žvejybos Baltijos jūroje sureguliavimo ir kontrolės.

Taip pat buvo nutarta inicijuoti trišalį – Lietuvos, Latvijos ir Rusijos Federacijos – kreipimąsi į Europos Komisiją dėl kvotų įvedimo stintų žvejybai, sustiprinti stintų žvejybos ir prekybos kontrolę, parengti stintų išteklių valdymo planą, tęsti stintų populiacijos stebėseną jūros priekrantėje, Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje.