Specialistai: krantai atsilaikė prieš stichiją

Labiausiai nuardyti krantai, kaip kas kartą po kiekvieno stipresnio vėjo, I Melnragėje – prie šiaurinio Klaipėdos uosto molo, buvusios tvirtovės ir žvejų sandėlių rajone. Maždaug 200 metrų ilgio ruože bangos nuskalavo apie 4 metrus pajūrio apsauginio kopagūbrio.

Padėtis pagrindiniame Palangos paplūdimyje (į šiaurę ir į pietus nuo jūros tilto), kuris ir šios vasaros pradžioje buvo papildytas atvežtiniu smėliu, išliko nebloga. Per audrą vanduo apsėmė apie du trečdalius šio paplūdimio, bet apsauginio kopagūbrio nepasiekė – iki jo liko daugiau kaip dešimt metrų. Šiuo metu paplūdimys yra apie 50 metrų pločio. Stipriai paskalautas bangų jis iš dalies sulėkštėjo ir pažemėjo – matuojant nuo kranto linijos, paplūdimio aukštis dabar siekia apie vieną metrą, o po jo papildymo smėliu buvo aukštesnis nei pusantro metro.

Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, išvengti skaudžių padarinių šiame pajūrio ruože padėjo sistemingas jo pamaitinimas atvežtiniu smėliu, kai paplūdimiai paaukštinami ir praplatinami. Platus ir sąlygiškai aukštas paplūdimys audros metu tapo natūralia kliūtimi bangoms ir saugojo apsauginį kopagūbrį. Jeigu šis pagrindinis Palangos paplūdimys kasmet negautų smėlio "injekcijos", kuri yra jam būtina krantotvarkos priemonė, sekmadienį ir pirmadienį siautusios audros bangos būtų pasiekusios apsauginį kopagūbrį ir jį gerokai nuardžiusios.

Kuršių nerijoje stichija didžiausios žalos pajūrio krantams padarė maždaug 600 metrų ruože į šiaurę nuo Preilos gelbėjimo stoties. Čia atskiromis atkarpomis nuplauta nuo 3 iki 5 m pajūrio apsauginio kopagūbrio.