Sodininkų maištas prieš visuotinę rinkliavą

Šiandien Gargžduose planuojamas sodininkų bendrijų atstovų bei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos susitikimas, kuriame bus deramasi dėl praėjusiais metais įvestos rinkliavos už buitines atliekas.

Sodininkų pasiūlymai

Klaipėdos priemiestyje įsikūrusios sodininkų bendrijos "Pakrantė" pirmininkas Egidijus Vaišvila teigia, kad yra trys sodininkų rūšys, todėl ir rinkliavos dydžiai tyrėtų būti trys.

"Pirmieji yra tikri sodininkai, jie savo nameliuose gyvena šiltuoju metų sezonu. Gal jiems reikėtų nustatyti mokestį už 4 ar 5 mėnesius, bet ne už visus metus? Antra kategorija - nuolatiniai gyventojai. Šie rinkliavą turėtų mokėti be jokių kalbų. Trečia kategorija - tik sklypų savininkai, kurie nei gyvena, nei ką nors čia augina. Šie gi iš tikrųjų neturi jokių atliekų. Jiems galėtume nebent taikyti kokias nors sankcijas už sklypų nepriežiūrą", - savo pasiūlymą argumentavo E. Vaišvila.

Jis svarstė, kad toks rinkliavos apskaičiavimo būdas - ne pagal kiekį, o pagal nekilnojamojo turto vienetą - yra naudingas rinkliavos rinkėjams. Mieste - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, rajone - viešajai įstaigai "Gargždų švara".

"Jie tokiu būdu gauna pinigus už nesuteiktą paslaugą", - svarstė E. Vaišvila.

Jis prisipažino pats esąs apmokestintas trigubai - moka rinkliavą už butą mieste, už sodo sklypą ir dar už garažą. "Tačiau šiukšlių dėl to, kad turiu tris turtinius vienetus, tikrai daugiau neturiu", - sakė E. Vaišvila.

Primeta atliekų

Su kolegos išdėstytais argumentais sutiko ir didžiausios Klaipėdos rajone sodininkų bendrijos "Dituva" valdybos pirmininkas Vytautas Gedvila.

BARIKADOS. Prieš porą metų sodininkai šiukšlėmis buvo užvertę Šernų sodus. Redakcijos archyvo nuotr.

Jo manymu, kiekvienas sodininkas turėtų sudaryti sutartį su atliekų vežėjais. Tokiu būdu ir bendrija apsikuoptų, ir nepatenkintųjų būtų mažiau, mat kiekvienas sodininkas turėtų individualų konteinerį ir mokėtų už faktiškai išvežtą atliekų kiekį.

"Pavasarį bendrija pavirto į šiukšlyną. Mat yra pastatyti keli vieno kubinio metro talpos konteineriai, kaip mieste, tad čia visi ir verčia savo šiukšles. Spėk pastatyti konteinerį, tuoj visi ima nešti statybinį laužą, kitas atliekas. Baisu, kas čia dedasi. Vieni nepatenkinti, kad iki konteinerio jie savo šiukšles turi nešti kilometrą, o kiti pyksta, kad konteinerį po jų langais pastatome. O dabar pavasaris, visi nori apsikuopti", - aiškino sodų bendrijos pirmininkas.

Jis taip pat piktinosi, kad dabar atliekos išvežamos tik du kartus per mėnesį, nors konteineriai pripildomi per kelias dienas.

"Tad 10 dienų šiukšlių kalnas aplink konteinerius auga. Tačiau vežėjai ištuština tik pačius konteinerius, o aplink pribarstytų atliekų nesurenka", - piktinosi sodininkų atstovas.

Dituvos sodų bendrijos teritorijoje yra 30-35 didieji šiukšlių konteineriai. Tačiau nuolat čia gyvena apie 2 tūkst. žmonių.

Išimčių nenumatyta

Rinkliavą Klaipėdos rajone administruojančios viešosios įstaigos "Gargždų švara" vadovas Rimantas Martinkus aiškino, kad pagal higienos normas iš kaimiškųjų vietovių šiukšlės yra vežamos du kartus per mėnesį. Be to, nėra galimybės sodininkų visiškai atleisti nuo rinkliavos.

"Sodininkai mus užvertė prašymais atleisti nuo rinkliavos ir kitokiais skundais. Pretenzijas reiškia beveik visi rajono sodininkai. Jie įtikinėja, kad gyvena kituose miestuose, ten esą ir sumoka rinkliavą. Tačiau savivaldybės Taryba nusprendė, kad visi sodininkai privalo mokėti po 60 litų per metus ir šis sprendimas neatšauktas. Gali jie gyventi net ir Kaune, ar Vilniuje, bet rinkliavą privalo mokėti. Mes tik rinkliavą administruojame", - aiškino R. Martinkus.

Jis tikino, kad savivaldybėje turėtų atsirasti speciali komisija, kuri spręstų tokias situacijas, kai realiai žmogus nesinaudoja žemės sklypu ar kitu savo turtu.

"Juk visko nutinka gyvenime. Gal jis užsienyje, o gal kitos priežastys. Tačiau kol kas mūsų veiklos nuostatai mums draudžia patiems priimti tokius sprendimus", - tikino R. Martinkus.

Česlovas Banevičius, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius, spaudai yra žadėjęs, kad bus sukurta tam tikra lengvatų sistema. Tačiau kada tai įvyks, nekonkretizavo.

Mokėti neketina

Tačiau klaipėdietis Jonas Laivys, turintis sodo sklypą Kiškėnuose, tiesiai šviesiai rėžia, kad neketina mokėti jokios Klaipėdos rajono valdžios nustatytos rinkliavos. Esą jo sklype nesusidaro nereikalingų šiukšlių. O jei ir lieka koks nors popiergalis ar pakuotė, jis esą jas išsiveža į miestą.

J. Laivys turi žemės sklypą su mūriniu dviejų aukštų nameliu Kiškėnuose įsikūrusioje sodininkų bendrijoje, tačiau nuolat gyvena Melnragėje. Vyriškis įtikinėja, kad vasarnamyje nėra nakvojęs nė vienos nakties.

Kadangi prie J. Laivio namelio nėra pašto dėžutės, tai ir pranešimo apie prievolę sumokėti rinkliavą nebuvo galimybės kur nors įmesti. Nepaisant to, "Gargždų švaros" raginimas sumokėti rinkliavą už atliekų tvarkymą 2012 metais, iš viso - 25 litus, J. Laivį pasiekė per kaimyną.

NEVALYVUMAS. Ne visi sodininkai yra tvarkingi ir sąžiningi. Kiškėnų kaime, greta sodininkų bendrijos augančiame eglyne, teko užfiksuoti ir nesąžiningųjų veiklos pėdsakų - čia dažnas sodininkas verčia ne tik nupjautas šakas ar kitokias biodegraduojančias atliekas, bet ir paprasčiausias buitines šiukšles. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

"Tačiau esmė ne pinigai, o tai, kad aš vadinamųjų komunalinių atliekų neturiu. Tad kaip galiu mokėti už paslaugą, kurios negaunu?" - piktinosi vyriškis.

Jis įrodinėjo, kad sode išravėtas piktžoles, daržovių, nužydėjusių gėlių likučius, nukritusius medžių lapus surenka ir paverčia kompostu specialioje išbetonuotoje duobėje. Nugenėtų vaismedžių šakeles kartą per metus sudegina Joninių lauže.

"Jokių kitokių atliekų mūsų sode nėra! Jei per ilgą laiką smulkių šiukšlių, popierėlių ar pakuočių ir susidaro, jas maišelyje parsivežame namo ir išmetame į konteinerį mieste, prie namo, kur nuolat gyvename. O rinkliavą juk mokame mieste", - savo motyvus, kodėl neprivalo mokėti rinkliavos, dėstė J. Laivys.

Jis įsitikinęs, kad ir komunalinius mokesčius reikia mokėti už faktiškai suvartotą kiekį - tiek dujų, tiek elektros, tiek vandens.

"O tas rajono savivaldybės Tarybos teiginys, kad nekilnojamojo turto savininkas automatiškai yra rinkliavos tiesioginis mokėtojas, yra, švelniai tariant, nelogiškas. Jie gal ir gali reikalauti kažkokio mokesčio už sodo namelį, kuris tikrai yra, bet ne už tai, ko nėra!" - karščiavosi vyriškis.

Kaupiasi šiukšlės

Sodininkai šiandien rajono valdžiai ketina įteikti raštą, kuriame reiškiamas nepasitenkinimas pernai rugpjūtį įvesta rinkliava už buitines atliekas.

"Nepaisant žadėtų individualių kiekvienam sklypui konteinerių, bendrijose buvo sustatyti bendrose aikštelėse kubiniai konteineriai. Daugeliu atvejų tos aikštelės nėra tinkamai įrengtos, neturi nepralaidaus grunto dangos. Tokiose aikštelėse iškart susidarė antisanitarinės sąlygos. Lygiai tokia pat situacija iškilo apie atliekų rūšiavimo konteinerius. Nerūšiuotos atliekos kaupiasi vadinamuosiuose varpeliuose ir aplink juos", - savo pretenzijoje rajono valdžiai rašo sodininkai.

Todėl sodininkai siūlo atsisakyti bendrų 1 kub. metro talpos konteinerių ir bendrų šiukšlių surinkimo aikštelių, o kiekvienam sklypo savininkui skirti individualų nemokamą konteinerį. Nuolatiniams gyventojams - 250 litrų, tik vasarojantiesiems - 125 litrų.