Sodininkų bendrijoms – daugiau paramos

Mūsų Savivaldybė viena iš daugiausiai turinti sodininkų bendrijų, kurios iš tiesų užima nemažą rajono teritorijos plotą. Ar tai yra didelis iššūkis?

Klaipėdos rajone sodininkų bendrijoms suteiktas bendras plotas − 1858,63 ha ir, pagal Registrų centro duomenis, įregistruoti 19 832 sklypai.

Atsižvelgiant į tai, kad dar yra nemažai neprivatizuotų sodininkų teritorijos sklypų, tai jų skaičius turėtų būti dar didesnis.

Taip, Savivaldybei tai yra iššūkis. Svarbu, kad visgi sodininkų bendrijų nuolatiniai gyventojai išgirdo Savivaldybės raginimus deklaruoti gyvenamąją vietą sodininkų bendrijose ir šiuo metu tokių yra iš tiesų nemažai.

Taip mes galime surinkti daugiau mokesčių į biudžetą ir visi kartu tikėtis spartesnio ir kokybiškesnio sodininkų bendrijų teritorijų infrastruktūros tvarkymo.

Tiek iš savivaldybės biudžeto, teik nacionaliniu mastu lėšų sodininkų bendrijoms nuo šių metų bus skiriama daugiau. Taigi į ilgamečius Sodininkų asociacijos lūkesčius pagaliau bus atsižvelgta.

Kaip iki šiol Savivaldybė rėmė sodininkų bendrijas, kaip buvo paskirstomos lėšos?

Savivaldybė dar 2008 m. yra patvirtinusi sodininkų bendrijų specialiąją programą, pagal kurią sodininkų bendrijų infrastruktūros tvarkymui šiemet yra numatyta 10 tūkst. eurų.

Ši programa skirta iš dalies kompensuoti išlaidas rajono sodininkų bendrijoms, siekiančioms tinkamai tvarkyti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo teritorijas ir statinius.

Dalinis išlaidų kompensavimas teikiamas: bendrojo naudojimo objektų inventorizacijos ir teisinės registracijos išlaidoms kompensuoti; naujų bendrojo naudojimo objektų statybai ir esamų objektų remontui reikalingos techninės dokumentacijos rengimo išlaidoms kompensuoti; kitoms išlaidoms, susijusioms su bendrojo naudojimo objektų priežiūra, kompensuoti.

Dalinis išlaidų kompensavimas vienai sodininkų bendrijai per finansinius metus negali viršyti 15 procentų visų Programos lėšų ir negali būti didesnis kaip 80 procentų tinkamų kompensuoti lėšų.

Paraiškas vertina komisija, kurios nauja sudėtis bus patvirtinta artimiausiame Savivaldybės tarybos posėdyje.

Kokios yra pagrindinės sodininkų bendrijų problemos?

Sodininkų bendrijos – tai didžiulės labai koncentruotos gyvenvietės, kurių problemos iš dalies yra specifinės, nes pagal Sodininkų bendrijų įstatymą tarsi turėtų tvarkyti savo infrastruktūrą pačios iš savo surenkamų mokesčių, tačiau paprastai jos nelengvai verčiasi, todėl savivaldybės turi jas remti, − pagaliau juk tai taip pat yra mūsų gyventojai – ir tie, kurie jau deklaravo gyvenamąją vietą, ir tie, kurie soduose leidžia laiką tik šiltuoju metų sezonu.

Žinoma, svarbiausia problema – keliai. Daug iš jų yra ne tik neasfaltuoti, bet ir nežvyruoti, taip pat ir neregistruoti. Jei jie būtų įregistruoti Registrų centre, Savivaldybė galėtų dalį jų perimti ir tvarkyti.

Šiuo metu rengiamas Savivaldybės sodininkų bendrijose esančių kelių (gatvių) perdavimo–priėmimo savivaldybei valdyti tvarkos aprašas. Kokius ir kaip Savivaldybė perims sodininkų bendrijų kelius?

Aprašu siekiama užtikrinti Klaipėdos rajono savivaldybės sodininkų bendrijose esančių vietinės reikšmės vidaus kelių bei gatvių gerą būklę ir optimalų Kelių priežiūros ir plėtros programos, Savivaldybės biudžeto lėšų, skirtų vietinės reikšmės vidaus keliams bei gatvėms, tiesti (statyti), taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, gyvenamosiose sodininkų bendrijos teritorijose.

Šiame dokumente Savivaldybė numatys sodininkų bendrijų kelių (gatvių) ir kitos infrastruktūros įrengimo, priežiūros ir remonto darbų dalinio finansavimo galimybes, tačiau tikrai nebus galimybės perimti visų sodininkų bendrijose esančių vietinės reikšmės kelių ar gatvių.

Kelias (gatvė) galės būti perduodamas Savivaldybei, jei bus sodininkų bendrijos teritorijos bendrojo naudojimo žemėje; parengtas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymo projektas, skirtas susisiekimo komunikacijos statiniams; kelio (gatvės) ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentų ribas, statybos techninio reglamento nuostatas; atlikti susisiekimo komunikacijos statinio kadastriniai matavimai, bendrijos teritorijoje bendrojo naudojimo žemėje esantis kelias (gatvė) įregistruotas kaip nekilnojamojo turto objektas; suformavus kelią (gatvę) kaip inžinerinį statinį, atitinkančius galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir įregistravus registre, taip suformuotą turtą galima perduoti Savivaldybei.

Kitu atveju Savivaldybė negalės naudoti tokio turto pagal paskirtį, jį tinkamai prižiūrėti ir užtikrinti saugų eismą.

Pabrėžtina, kad sodininkų bendrijoms už kelių (gatvių) įteisinimą bus galima kompensuoti.

Kokios gatvės bus pradėtos tvarkyti jau šiemet?

Kaip informavo Savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyrius, bus pradėtos tvarkyti Gargždų miesto sodininkų teritorijoje Birutės gatvė, Priekulės seniūnijoje Dituvos kaimo privažiuojamasis kelias prie sodų – Pavasario gatvė ir Dovilų seniūnijoje Šiūparių kaime Aisės gatvė.

Automobilių kelių direkcija šiemet skiria tikslinį 85 tūkst. eurų finansavimą, tiek pat turės prisidėti Savivaldybė. Įtrauktus į vietinių kelių sąrašą kelius Savivaldybė ir prižiūrės.

Dovilų seniūnijos seniūnės Nijolės Ilginienės komentaras:

Džiaugiamės, kad bus asfaltuota pagrindinė sodininkų bendrijos „Aisė“ gatvė – ja važinėja ir maršrutinis autobusas, ir mokyklinis autobusiukas, ir kiekvieną rytą ir vakarą – daugybė žmonių skuba į darbą ir atgal.

Dėkojame gyventojams, kad jie tampa pilietiškesni ir deklaruoja gyvenamąją vietą sodininkų bendrijose.

Per dešimtmetį situacija keitėsi labai ženkliai – jei Kulių kaimo sodininkų teritorijoje anksčiau buvo deklaravusių tik 50−70, dabar jau per 600, Lyverių kaimo sodininkų bendrijų teritorijoje – nuo 20 deklaravusių gyventojų skaičius išaugo iki 200.

Prašome gyventojų supratingumo ir kitais atvejais: žiemą sniego valytuvams būna sunku pravažiuoti, nes kai kurie gyventojai būna užsiėmę daugiau žemės ir užsitvėrę tvoras, taip pat ir vasarą sunku pravažiuoti greideriams.

Su sodininkų bendrijų pirmininkais bendraujame visais klausimais – sprendžiam klausimus dėl socialinių, vaiko teisų apsaugos ir kitų problemų.

Sodininkų bendrijos „Tolupis“ pirmininko Nikolajaus Gorčiakovo komentaras:

Sodininkų bendrijose problemų yra iš tiesų daug. Žinoma, dauguma jų yra susijusios su įstatyminės bazės trūkumais.

Mes dėkingi seniūnijai už bendradarbiavimą tvarkant kelius, tačiau metų metus neišsprendžiamas klausimas dėl nuotekų tvarkymo. Daug gyventojų dar tebegyvena su lauko tualetais, ne visi įsirengę sandarius nuotekų rezervuarus. Grėsmių užteršti gruntinius vandenis daug, nes trūksta kontrolės.

Daug sodininkų yra pensininkai – ne kartą bandėme organizuoti gatvių asfaltavimą prisidedant 50 proc. gyventojams, bet mažas pajamas gaunančiam žmogui sunku atrasti net 100 eurų prisidėti.

Planuojamos prie mūsų teritorijos kapinės taip pat nekelia gerų emocijų, − dėl to, kad tai taip pat yra gruntinių vandenų taršos šaltinis.

iš Europos Sąjungos mes negalime gauti jokios paramos − o daug kam būtų aktualu pasikeisti bent jau šiferio stogus. Turime problemų su atliekų išvežimu. Pavyzdžiui, daug gyventojų dabar keičia stiklinius šiltnamius į specialaus plastiko – stiklą dažnas grūda į stiklo konteinerius, nors į juos negalima mesti paprasto neperdirbamo langų stiklo...

Taip, gyventojai stengiasi deklaruoti gyvenamąją vietą, bet visi norėtų, kad jų mokesčiai ir eitų jų gyvenamosios teritorijos kelių ir kitos infrastruktūros tvarkymui, o ne patekę į bendrą katilą būtų perskirstyti ir daugiausia tektų miestų ir miestelių teritorijoms tvarkyti.