Sodininkams - valdžios malonė

Nors specialistai tvirtino, kad rinkliavos padidinimas buvo paremtas ekonominiais skaičiavimais - pasvėrus realiai sodininkų išmetamų atliekų kiekius, politikai išsiaiškino, jog gaunamas finansinis efektas yra menkavertis, nes nemažai tikrųjų sodininkų yra socialiai remtini ir savivaldybė turi ieškoti lėšų paramai.

Iš vienos kišenės į kitą

Klaipėdoje yra 16 sodininkų bendrijų. Pasak Klaipėdos vicemero Artūro Šulco, buvo suskaičiuota, kad apie 630 sodininkų turi ir butus mieste, tad moka dvi rinkliavas už atliekų išvežimą.

"Už sodo sklypus šie klaipėdiečiai per metus turėtų sumokėti apie 88 000 litų. Tačiau didžioji jų dalis yra pensininkai, socialiai remtini asmenys. Nors padidinta rinkliava yra logiška ir dėsninga, tačiau vargu ar teisinga. Juolab kad gavę sąskaitas už atliekų tvarkymą daugelis socialiai remtinų asmenų skuba socialinės paramos. Tuomet renkamos įvairios pažymos, triūsia būriai tarnautojų, o ekonominis rezultatas - artimas nuliui, nes savivaldybė turi ieškoti panašios sumos kitoje savo kišenėje", - aiškino A. Šulcas.

Anot jo, šią savaitę vykusio pasitarimo metu nuspręsta rengti miesto Tarybos sprendimą dėl rinkliavos sodininkams sumažinimo iki anksčiau buvusių 64 litų per metus.

"Jau ruošiamas atitinkamas mero teikimas, tad miesto Taryba šį siūlymą turėtų svarstyti jau kitą mėnesį", - sakė A. Šulcas.

Pasak specialistų, nuo kada įsigalios mažesnė rinkliava, priklausys nuo politikų sprendimo.

Teisinis precedentas

Pastaruoju metu buvo priimtas ir dar vienas sodininkams svarbus sprendimas - Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo Klaipėdos atliekų sistemos administratoriaus - Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) - ieškinį sodininkų bendrijai "Tauras" dėl 65 000 litų skolos.

Teismas neskundžiamu sprendimu nurodė, kad sodininkų bendrija turi sumokėti visą skolą, o KRATC buvo teisus mokėjimus formuodamas bendrijai kaip juridiniam asmeniui. Šis teismas formuoja bylų praktiką, tad panašus likimas laukia ir kitų Klaipėdos sodininkų bei garažų bendrijų, dėl rinkliavų besibylinėjančių teismuose.

Tinkamiausio mokėjimo būdo sodininkams KRATC ieško dar nuo 2008 metų, kai buvo įvesta vietinė rinkliava. Iš pradžių buvo apmokestinti ne pavieniai sklypų ar namų savininkai, o sodų bendrijos, kurios iš savo narių turėjo surinkti rinkliavą. Tačiau kai kurių bendrijų vadovai kratėsi papildomo darbo ir įsivėlė su KRATC į teisminius ginčus.

Į juos įsiterpus Vyriausybės atstovo institucijai, po poros metų Klaipėdos politikai pakeitė tvarką ir KRATC mokestinius pranešimus pradėjo siųsti tiesiogiai sodų savininkams.

Tačiau dabar jau ir Atliekų tvarkymo įstatyme yra numatyta, kad mokėtoju gali būti ne tik sodo sklypo savininkas, bet ir teritorijos bendrija.