Ilgą laiką Smiltynė, esant dvivaldystei, buvo gana apleista teritorija. Iš Klaipėdos savivaldybės pusės pasigirsdavo priekaištų, esą miestas nieko negalėjo ten daryti dėl įvairiausių Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos apribojimų. Nepaisant to, tiek Savivaldybės, tiek parko atstovai tvirtina, kad Smiltynė nėra pamiršta, neva jai pastaruoju metu skiriama labai daug dėmesio. O štai ten įsikūrusio Lietuvos jūrų muziejaus (LJM) atstovai neslepia, kad ši teritorija apraizgyta įstatymais, tad ką nors ten padaryti labai sunku, todėl ir stovi apleisti pastatai.
Smiltynėje iš esmės yra arba privatūs objektai - gyvenamieji namai, kitokios paskirties pastatai, arba priklausantys kokioms nors institucijoms, pavyzdžiui, nacionalinio parko, miškų urėdijos pastatai. Jūrų muziejus joje gyvena kaip savarankiška organizacija. Klaipėdos miesto savivaldybei priklauso tik sporto bazė.
"Klaipėdiečiai nežino, kad turi aukso gabalą ir dar nėra jo atradę. Anksčiau ir aš nesupratau, kas yra Smiltynė. Kaip ir visi Lietuvos gyventojai, žinojau, kad ten yra Jūrų muziejus ir paplūdimys. Kai per pastaruosius dvejus metus teko rimtai pasidomėti, pasidarė labai liūdna. Smiltynė yra tarsi podukra - palyginti su kita Kuršių nerijos dalimi. Tačiau dabar vyksta nemažas judėjimas ir turiu vilties, kad viskas krypsta į gerąją pusę", - kalbėjo KNNP direktorė Aušra Feser.
Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos manymu, toks įspūdis, kad Smiltynė yra Klaipėdos podukra, susidaro, ko gero, todėl, kad, norint ją pasiekti, reikia keltis keltais, kiekvieną dieną nenueisi.
"Smiltynė - mūsų dukra, o ne podukra. Ir patys klaipėdiečiai, tik retkarčiais ateidami į pliažus, neturėtų jos laikyti podukra. Savaime taip išeina, kad Smiltynė yra šiek tiek nuskriausta. Tačiau pastaruoju metu parkas jai skiria labai daug dėmesio. Atliko labai daug valymo darbų miškeliuose, kurie yra netoli keltų. Užsiima laiptų per kopagūbrį atstatymo darbais. Pernai prisidedant visuomenei buvo atstatytas sveikatingumo takas", - kalbėjo L. Dūda.
Pasak LJM direktorės Olgos Žalienės, Smiltynėje situacija vis dėlto neįprasta - čia ne miestas.
"Labai juntamas tas dvigubas pavaldumas, kai administruoja Savivaldybė, o viską reguliuoja, reglamentuoja, ką galima, ko negalima daryti, nacionalinis parkas", - sakė muziejaus vadovė.
Daugiau skaitykite dienraštyje "Vakarų ekspresas".
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą