Smeltalės upelyje įgyvendintas unikalus projektas

Žuvims – nerštavietės

Smeltaitės upės atkarpa žemiau Jonušų k. šlakių nerštaviečių ir jauniklių augimo buveinėms įrengti pasirinkta neatsitiktinai – ji pasižymi nedideliu nuolydžiu, žemu vandens lygiu vasaros metu bei prastos kokybės smėlėtu dugnu. Tad šioje 500 m upės atkarpoje ir sukurtos žuvų buveinės. Iš medžių rąstų, akmenų, gargždo ir žvirgždo buvo suformuoti trys po 50 m sraunumos tipo ruožai su nerštui tinkama terpe ir žemiau pasiskirsčiusiomis slėptuvėmis jaunikliams. Taip buvo pagerintas 150 m upės vagos ruožas, papildomai sukuriant apie 500–600 kv. m produktyvaus ploto.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjos pavaduotojas Feliksas Žemgulys sako, kad po Smeltalės biotvenkinių sistemos rekultivacijos ims sparčiai gerėti Smeltalės ir Smeltaitės vandens kokybė.

„Visos lašišinės žuvys yra nepakančios deguonies stygiui vandenyje, o padidėjusi azoto ir fosforo koncentracija skatina vandens telkinio užžėlimą (eutrofikaciją)   ̶  tai lemia ištirpusio vandenyje deguonies koncentracijos mažėjimą ir sudaro nepalankias sąlygas minėtai žuviai gyventi. Be to, Smeltaitės upės atkarpoje įrengus šlakių nerštavietes buvo sukurtos tinkamos sąlygos šlakiams neršti. Tikimės, kad tai pagausins jų koncentraciją“, – tikina F. Žemgulys.

Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimo instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas Antanas Kontautas teigia, kad pagrindiniai darbai buvo susiję su nešmenų iš tvenkinių, kur kaupdavosi nuosėdos, pašalinimu, teritorijos išvalymu nuo medžių ir krūmų, dirbtinių slenksčių tarp tvenkinukų sutvarkymu. Vandens tėkmė buvo nukreipta originalia melioruota vaga. Buvo pašalinta keli tūkst. kub. metrų nuosėdų, taip pat nuo menkaverčių medžių ir krūmų išvalyta didelė teritorija aplink tvenkinukus.

„Šlakiai, kaip ir kitos lašišinės žuvys, neršia vėlai rudenį upių ir upelių sraunumose ant žvyruoto grunto. Jos užkasa savo ikrelius į žvirgždo lizdus. Čia vystosi per visą žiemą, o pavasarį išlenda į paviršių ir pasklinda upelyje. Būtent todėl svarbu gerinti nerštavietės, jauniklių augimo vietos bei vandens kokybę“, – sako Antanas Kontautas.

Projektas – pavyzdinis

Tai bendras Klaipėdos rajono savivaldybės ir Klaipėdos universiteto mokslininkų projektas. Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas džiaugiasi, kad projektas pavyzdinis – technologiniai sprendiniai ir priemonės, kaip geros praktikos pavyzdžiai, bus įtraukti į Helsinkio komisijos rengiamą leidinį apie Baltijos jūros baseino upių renatūralizaciją ir jų ekosistemų atkūrimą.

„Rudenį, žiemą ir pavasarį Klaipėdos universiteto mokslininkai, su kuriais bendradarbiaujame, atliks tyrimus ir įvertins, kokių rezultatų pasiekta“, – sako rajono meras B. Markauskas.