Skriaudikams vaikai atleidžia, kad jie pasitaisytų

Beveik metus galiojantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas gina ne tik moteris, bet ir vaikus. Per tą laikotarpį rajono Policijos komisariate pradėti 9 ikiteisminiai tyrimai dėl smurto prieš mažamečius ir nepilnamečius. Jie aukomis tapo dėl neblaivių artimųjų polinkio ieškoti šeimoje priekabių arba nuo smurtautojo gindami savo mamą. Kai kurie tėvai bando auklėti savo atžalas fizinėmis bausmėmis. Už tai jiems teismas skyrė bausmes, taip pat baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kad nereikėtų atsidurti teisme dėl netinkamo vaikų auklėjimo, Gargždų socialinių paslaugų centre galima pasimokyti pozityvios tėvystės.

Renkasi sugyventinį

Klaipėdos rajono apylinkės teisme išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje kaimo gyventoja 32 metų Ilona B. ir jos bendraamžis sugyventinis Gytis V. (vardai pakeisti) buvo kaltinami nežymiai sužaloję vaikus ir sukėlę jiems fizinį skausmą.

Keturiolikmetė Gitana teismui pasakojo, kad mama jai ir sesei Gabrielei liepusi sutvarkyti namus, nes turėjo atvažiuoti sugyventinio motina. Mergaitės dirbusios, tačiau mama ėmusi priekaištauti, kad vangiai tvarkosi. Iš vakaro sužinojusi, kad vyresnėlė apsivogusi parduotuvėje, ji buvo įtūžusi. Sugriebusi už plaukų ir papurčiusi. Po to kelis kartus sudavusi ranka per nugarą. Verkdama Gitana prašė paleisti. Ji paleidusi, bet šaukdama „užmušiu“, ketino vėl tvoti. Ir trenkė per veidą taip, kad nuo smūgio griūdama trenkėsi į dujinę viryklę. Gitana verkė susiėmusi galvą, o mama sugyventiniui pasakė, kad „užstatė“ dukrai guzą ir kad ši per mažai gavo.

Po to keturiolikmetė nuėjo tvarkyti patalpas antrame aukšte. Ten mamos sugyventinis pradėjęs priekaištauti, jog ši imanti svetimus daiktus ir, pagriebęs lentgalį, tvojo mergaitei per galvą ir ranką. Palietusi galvą, ji pajuto, kad teka kraujas. Gitana matė, jog tą pačią dieną „už netvarką“ mamos sugyventinis kumščiu trenkęs bei purtęs už plaukų ir jos dvylikametę sesę Gabrielę. Teisme Gitana teigė, kad taip skaudžiai mama mušusi pirmą kartą. Sugyventinis mušantis dažnai – mergaitės jo bijojo. Keturiolikmetė buvo linkusi atleisti mamai už nusikaltimą, jeigu šalia nebūtų jos sugyventinio. Beje, ikiteisminio tyrimo metu šios mergaitės gyveno globos grupėje.

Teismo posėdyje Ilona ir Gytis pripažino savo kaltę, gailėjosi. Kaltinamieji ir nukentėjusiųjų atstovė susitaikė – paprašė baudžiamąją bylą nutraukti. Teismas abiem paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tačiau ir įsiteisėjus nuosprendžiui, šių vaikų laikinosios globos panaikinimo klausimas sprendžiamas vangiai, nes kaltininkai nenori Gitanos susigrąžinti į šeimą, motyvuodami nesugebėjimu ją auklėti. Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Margarita Kiudytė šių smurto aukų istoriją vadina išskirtine.

Smurto aukomis tapo gindami mamą

Pasak rajono Policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Astos Suškienės, įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, policijoje pradėti 134 ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje, iš jų 9 – dėl nukentėjusių nepilnamečių – 10 vaikų.

M. Kiudytės teigimu, atliekant šiuos ikiteisminius tyrimus, paaiškėjo 3 pagrindinės smurto priežastys. Viena iš jų – neblaivaus smurtautojo polinkis į priekabių šeimoje ieškojimą, peraugantį į smurtą prieš nepilnamečius. Antai R. M., kelias dienas prieš nusikaltimus girtavęs, iš vakaro kumščiu smogė dvylikamečiui sūnui ir nežymiai sužalojo, o kitą dieną trankė savo sugyventinę, vaiko motiną. Teisme nukentėjusieji nepageidavo taikytis su kaltinamuoju. Motina nurodė, kad prieš sūnų smurtauja ne pirmą kartą – dėl to vaikas užsidaręs ir nedrąsus. Abu norėjo atsiriboti nuo smurtautojo. Teismas jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę 9 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams. Tuo laikotarpiu uždraudė prisiartinti prie nukentėjusiųjų, bendrauti, ieškoti ryšio su jais.

Neblaivus V. Š. naktį spyrė lovoje miegojusiam keturiolikmečiui sūnui į nugarą, o atėjusią aiškintis sugyventinę jis puolė kumščiais. Teismo posėdyje šalys susitaikė, baudžiamoji byla nutraukta.

„Vaiko motina ir nukentėjusioji kategoriškai prieštaravo dėl bet kokios baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam skyrimo“, – konstatavo prokurorė.

Vaikas tampa smurto auka ir tais atvejais, kai stengiasi apsaugoti, apginti mamą nuo smurtaujančio tėvo ar patėvio. Neblaivus J. G., namuose sukėlęs konfliktą, sudavė žmonai, o puolusiam į tarpą septyniolikmečiui sūnui trenkė kumščiu į veidą. Teismo posėdyje paaiškėjo, kad šioje šeimoje nuolat smurtaujama prieš moterį, netgi jai laukiantis kūdikio. Dėl to jų sūnus mikčiojo, turėjo psichologinių problemų. Motinos įsitikinimu, tai buvo keliolika metų stebėto smurto šeimoje pasekmė. Smurtautojui paskirta viešųjų darbų bausmė. Nukentėjusieji, patikėję nuteistojo pažadais nebesmurtauti, gyventi skyrium nuo jo nepageidavo.

Grįžęs iš užsienio, apsvaigęs nuo alkoholio L. U. sukonfliktavo su buvusia sutuoktine, o bandžiusiai nuraminti įsisiautėjusį tėvą šešiolikmetei dukrai jis smogė kumščiu į kaklą. Teisme ji su tėvu susitaikė, bet šokiruota šio agresijos prašė smurtautojui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie nukentėjusiosios. Tiesa, nepageidavo nutraukti ryšius – sutiko bendrauti neutralioje aplinkoje.

Diržo žymės nepilnamečio sieloje

„Daugiausia sunkumų sukelia tie atvejai, kai tėvai prieš vaikus smurtauja fiziškai, siekdami teigiamų elgesio rezultatų. Štai A. R., neapsikentęs dvylikamečio posūnio priešgyniavimų, spriegė jam pirštais į kaktą ir įrėmęs kumštį į skruostą padarė kraujosrūvą. Proceso metu abi šalys jautė atsakomybę dėl įvykio. Patėvis nuoširdžiai atsiprašė vaiko, siekdamas rasti būdų bendrauti su maištaujančiu paaugliu, pradėjo lankytis pas psichologą, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas šalims susitaikius“, – pasakojo M. Kiudytė.

R. S. savo sugyventinės septynmetei dukrai, nepasiklaususiai ir nuėjusiai pasisvečiuoti pas kaimyną, kelis kartus diržu sudavė per šlaunis. Šeimos nariams susitaikius, baudžiamasis persekiojimas prieš įtariamąjį nutrauktas.

„Sunkiausia tėvams sekasi bendrauti su vaikais, ieškoti kompromisų ir taikyti adekvačias bei humaniškas auklėjimo priemones maištinguoju paauglystės laikotarpiu“, – akcentavo prokurorė.

Antai dėl menkos mokymosi motyvacijos, nedrausmingo elgesio mokykloje, pastabų gausos R. P. kelis kartus trenkė mažamečiam sūnui per veidą. Po kelių dienų susipažinęs su duomenimis elektroniniame dienyne, „auklėjo“ diržu. Pasak M. Kiudytės, ikiteisminis tyrimas buvo apsunkintas, nes tėvas jautėsi aplinkybių auka, sūnų kaltino neatsakingumu, netramdomu elgesiu, o šis tėvo ir jo sugyventinės šeimoje, kurioje augo bendras jų vaikas, jautėsi apleistas. Baudžiamojo proceso metu paauglys apsigyveno pas senelius. Atslūgus emocijoms ir įtampai, tėvas ir sūnus rado bendrą kalbą, susitaikė, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas.

„Tais atvejais, kai tėvai fizines bausmes taiko vaikams kaip auklėjimo priemones, smurto žymes ant vaiko kūno pastebi ir apie smurto faktus šeimoje teisėsaugos institucijoms praneša mokymo ar ugdymo įstaigos“, – akcentavo prokurorė.

Jos teigimu, daugiausia ikiteisminių tyrimų nutraukta šalims susitaikius.

Pozityvios tėvystės pamokos

Nuo lapkričio mėnesio Gargždų socialinių paslaugų centre vyksta pozityvios tėvystės mokymai. Viena iš trijų mokymo programos „Be pliaukštelėjimų: kaip su meile ir pagarba apibrėžti vaikui ribas“ vedėja Jurgita Rudgalvytė pasakojo, kad čia renkasi tėvai, globėjai, turintys vaikų iki 7 metų, norintys įgyti žinių apie auklėjimą.

„Mokymų tikslas – keisti tėvelių sąmoningumą, kad iš kartos į kartą nebūtų perduodamas tradicinis auklėjimas diržu. Siekiame atskleisti alternatyvius auklėjimo metodus, pakeisti tėvelių mąstymą, parodyti, kad galima auklėti kitaip. Mokymuose tėveliai turi galimybę labiau įsisąmoninti savo jausmus, mintis, įsitikinimus, poreikius, be to, įgyti gebėjimą atpažinti savo emocijas ir jas kontroliuoti, lavinti auklėjimo įgūdžius, padėsiančius auklėti vaikus be smurto, taip pat galimybę susipažinti ir išmokti naujų pozityvių elgesio su vaikais būdų. Pozityvios tėvystės mokymų trukmė – 12 val. – 6 užsiėmimai. Darbas vyksta 10 žmonių grupėje. Laikomasi konfidencialumo – čia besilankantys asmenys neviešinami. Norintieji dalyvauti gali skambinti tel. 47 02 02“, – kalbėjo J. Rudgalvytė.

Komentaras

Permainoms reikia pasiruošti

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Šuminienė:

– Šeimai išsituokus, vaikai lieka gyventi su mama arba tėčiu. Neretai joje apsigyvena kitas vyras ar moteris, tai yra mamos ar tėčio draugas (-ė). Jie apsigyvena nepasiruošę. O jeigu draugas (-ė) turi nepilnamečių vaikų, kurie gyvens kartu?

Visuomenėje daug gražių pavyzdžių, kai vaikai sėkmingai įveikė naują gyvenimo etapą, prisitaikė gyventi kartu su jais. Vaikai imlūs permainoms, bet tik gerai paruoštoms, tai yra įvertinus jų psichologinę savijautą, ryšius su skyrium gyvenančiu tėčiu ar mama, tarpusavio santykius šeimoje, jų giminaičiais. Labai svarbu sugyventinio (-ės) gebėjimas užmegzti ryšį su vaiku, gebėti jį išklausyti, ieškoti kompromisų, padėti vaikui gerai jaustis šeimoje ir už jos ribų, pagaliau įgyti vaiko pasitikėjimą ir pasitikėti juo, tai yra susidraugauti. Tai padės vaikui gerai, ramiai ir saugiai jaustis šeimoje.

Tačiau yra kitokių patirčių, kai šeimoje apsigyvenama vaikams apie tai nepranešus, jų nesupažindinus ir kartu neaptarus daug būtiniausių dalykų. Tuomet vaikus apima didelis nerimas, nežinia, baimė.

Pasitaiko atvejų, kai mama ar tėtis didesnį dėmesį rodo naujam draugui (-ei) nei vaikams, nerimaudama, kad viena (-as) nesugebės išgyventi, išlaikyti vaikų. Kenčia smurtą nuo sugyventinio (-ės). Neigia, kad jis (ji) smurtauja prieš vaikus arba teigia, kad „ne be reikalo gavo“. Pasikeitusi situacija šeimoje jiems sukelia sumaištį: vaikai bėga iš namų, nenori lankyti mokyklos, vartoja alkoholį, rūko, vagia. Kartais nusikaltimą daro dėl to, kad būtų nubausti ir nukreipti į tam tikrą instituciją. Jie prašo apgyvendinti vaikų globos namuose, kad nereikėtų gyventi šeimoje kartu su mamos ar tėčio sugyventiniu (-e), kurie juos skriaudžia. Kai kurie vaikai tai daro sąmoningai, norėdami atkreipti tėvų dėmesį ir atsakyti sau į klausimą, kas svarbiau – jis ar sugyventinis (-ė). Tokiose šeimose gyvenantiems vaikams sutrinka mokymosi tobulėjimas, socialinis vystymasis, jie tampa uždaresni, turi mažai draugų. Gali išsivystyti rimti psichologiniai ir emociniai sutrikimai, juos persekiosiantys visą gyvenimą.

Sugyventinis (-ė), apsigyvenę naujoje šeimoje, kurioje auga nepilnamečių vaikų, turi būti pasiruošę. Pasiruošti pokyčiams reikia ir vaikams. Prireikus pagalbos, galima kreiptis į specialistus, psichologą.

Mokosi keisti save

Smurtinį elgesį keičiančią programą „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“ vykdo Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus vyresnysis inspektorius Ramūnas Šimkus:

– Gavę teismo nuosprendį ar nutartį, pasikviečiame nuteistąjį į Probacijos tarnybos tarnybines patalpas Gargžduose ir išaiškiname bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką ir sąlygas. Sudaromas grafikas, atsižvelgiant į galimybes nuteistiesiems dalyvauti programos „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“ vykdyme. Joje – paruošiamasis susitikimas ir 5 dalinai struktūrizuoti motyvuojantys pokalbiai. Jie vyksta motyvuojančio interviu metodu, kurio tikslas – padidinti asmens vidinę motyvaciją keisti savo elgesį. Labai svarbu, kad pasikeitimai kiltų iš vidaus, tai yra pats asmuo suprastų būtinybę keisti savo elgesį, o ne priverstas aplinkinių.

Be to, svarbu, kad argumentus, kodėl reikia keisti savo elgesį, atrastų pats asmuo. Pokalbis gali trukti ilgiau nei 2 valandas, priklausomai nuo Probacijos tarnybos registre esančio asmens motyvacijos keistis. Šiuo metu programoje dalyvauja 2 žmonės, smurtavę prieš vaikus. Nevykdant teismo įpareigojimo ar baudžiamojo poveikio priemonės dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, gresia įstatymo numatytos sankcijos.