Sklandytojų kopai – grėsmė nugriūti

Aplinkosaugininkai su baime stebi unikaliąją, Grobšto gamtiniame rezervate stūksančią Sklandytojų kopą, kurios šlaitas bet kuriuo momentu su trenksmu gali nuslinkti į marias.

Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aušra Feser portalą lzinios.lt informavo, kad jai dar nėra tekę matyti tokių plyšių pačioje baltosios kopos viršūnėje.

„Praėjusį savaitgalį apsilankėme ant smėliakalnio ir pamatėme, kad visa jo viršūnė yra susklilinėjusi. Nebeįmanoma prieiti prie kopos krašto. Dar nėra taip buvę. Regis, smėlio kalnas tuoj nudribs žemyn. Spėjama, kad tai yra ilgalaikio lietaus pasekmė, nes net nepūtė rytiniai vėjai, kurie paprastai daugiau ar mažiau pustytdavo kopą. Dabar paviršius – permirkęs, susidarė įtrūkimai“, – pasakojo ji.

A. Feser priminė ir vieną iš istorinių įvykių, kuomet milžiniškas smėliakalnis išties buvo nugriuvęs į marias.

Tarpukario laikraščiai rašė, jog 1922 metais, apie 5 km į pietus nuo Juodkrantės sugriuvo į marias slenkančių kopų šlaitas. Į vandenį pliūkštelėjęs dribkalnis sukėlė 3 metrų aukščio bangą, pasiekusią rytinį krantą, o kilęs trenksmas priminė griaustinį ir buvo girdėti net Nidoje bei Klaipėdoje.

„Kopa prigėrė, anuomet sakydavo kuršininkai. Mums belieka tik stebėti, koks likimas dabar laukia Sklandytojų kopos. Tai yra didžiausia keliaujanti kopa mūsų parke, ji nuolat kinta. Tačiau visada būdavusi apvali, galėdavai vaikščioti jos viršūne, o dabar toje vietoje susidarę plyšiai. Vyksta neregėti gamtinai procesai, į kuriuos nesikišime“, – į klausimą, ar planuojama kaip nors tvirtinti kopą, atsqkė A. Feser.

Sklandytojų, arba Didžiosios kopos aukštis kadaise siekė 70 metrų. Tačiau per XX amžiaus paskutinį dešimtmetį kopos aukštis daugiausiai dėl žmonių veiklos gerokai sumažėjo ir šiai dienai vos besiekia 50 metrų.