Skandalingosios Neringos statybos: ar įmanoma išeitis?

Vakar Neringos savivaldybėje buvo pristatyti kelis mėnesius rengti Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) tvarkymo plano korektūros sprendiniai, kurie galbūt galėtų tapti išeitimi. Tačiau, pasak neringiškių, planuotojai į jų nuomones ir pasiūlymus neatsižvelgė. Tad suabejota, ar pasiūlymams pritars ir Neringos savivaldybės taryba.

Ieškojo kompromiso

KNNP tvarkymo plane, numatančiame, kaip reikia tvarkytis visoje teritorijoje, 2012-aisiais buvo numatyta nugriauti penkis objektus, kai kuriuos jų sudaro po kelis statinius. Iki šiol nugriautas buvo tik Juodkrantėje stovėjęs restoranas. Šioms statyboms buvo išduoti leidimai, todėl teismas įpareigojo valstybės ir Savivaldybės institucijas atlyginti verslininkams žalą.

Po šio precedento Vyriausybė nutarė, kad reikia patikslinti KNNP tvarkymo planą. Šiuo procesu iš esmės siekiama sudaryti taikos sutartis su nelegalių statinių savininkais ir sutarti, kaip jie turi pakoreguoti esamus pastatus, kad šie liktų.

Tačiau nepatenkinti neringiškiai nurodo, esą iš jų ruošiamasi reikalauti sumažinti langus, pašalinti balkonus ar atlikti kitus panašius darbus, kurie jau būtų prilyginami kapitaliniam remontui.

Vakar į sprendinių pristatymą susirinkusiems neringiškiams Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorius Albertas Stanislovaitis teigė, kad, pateikus sprendinius visuomenei susipažinti, buvo gauti 5 gyventojų pasiūlymai, kuriuos pakomentuoti specialistai pasirengė. Po nurodyto termino gauti dar 5 pasiūlymai, kurie bus išnagrinėti ir pakomentuoti per 5 darbo dienas.

Planuotojo - Valstybės žemės fondo (VŽF) - atstovė, Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja Rita Palčiauskaitė teigė, kad bandoma surasti kompromisą tarp to, ką siūlo teismai ir galiojantis tvarkymo planas.

"Sugalvojome pasiūlyti savininkams, kuriems teismo sprendimai nepalankūs, surasti kompromisą. Tačiau niekas nenori nieko aukoti. Vyko derybos, reikėjo susitarti", - kalbėjo R. Palčiauskaitė.

Tarptautinės paminklų ir paveldo vietovių tarybos (ICOMOS) narė Jūratė Markevičienė neringiškiams aiškino, kad Kuršių nerija saugoma pagal UNESCO taisykles kaip kultūrinis kraštovaizdis. Pasak specialistės, yra išskirti vertingiausi Kuršių nerijos elementai ir ypatumai, nuo kurių išsaugojimo priklauso išskirtinės visuotinės vertės išlikimas.

Daugiau skaitykite dienraštyje "Vakarų ekspresas"