Šilutėje tęsiasi karas dėl atliekų tvarkymo

Pateikiame V. Kamarausko vadovaujamos darbo grupės parengtą informaciją Savivaldybės tarybos komitetams.

„Rajono Mero potvarkiu Nr. M1- 87 sudaryta buitinių atliekų tvarkymo klausimų darbo grupė išanalizavusi savivaldybės teritorijoje veikiančią komunalinių-buitinių atliekų ir antrinių žaliavų tvarkymo sistemą daro išvadą, kad dabartinė sistema, kai už atliekų tvarkymą savivaldybėje įvesta rinkliava, neskatina atliekų rūšiavimo t.y. nėra jokio suinteresuotumo mažinti į sąvartyną patenkantį atliekų kiekį. Atliekas tvarkanti ir jas transportuojanti įmonė gauna pajamas už į sąvartyną atvežtą atliekų kiekį (svorį), o sąvartyną eksploatuojanti bendrovė gauna pajamas už į sąvartyną priimtas atliekas (pagal svorį). Visi šio proceso dalyviai yra suinteresuoti tuo, kad būtų kiek galima daugiau atliekų patenkančių į sąvartyną.

Šiuo metu atliekas tvarkanti įmonė yra nemokamai aprūpinta antrinių žaliavų surinkimo konteineriais. Antrinių žaliavų konteinerių aptarnavimo kaštai yra įskaičiuoti į komunalinių-buitinių atliekų surinkimo tarifą. Antrines žaliavas įmonė gauna nemokamai, kurias realizavusi gauna pajamas, nors nei konteineriai, nei jų aptarnavimas įmonei nieko nekainuoja. Sumažėjus rinkoje antrinių žaliavų supirkimo kainoms, atliekų tvarkytojas šias antrines žaliavas sumaišęs su komunalinėmis-buitinėmis atliekomis gali pristatyti į sąvartyną, taip išvengdamas nuostolių, nes rinkliavos mokėtojai šiuos nuostolius padengtų. Sąvartyną eksploatuojanti bendrovė atrūšiavusi atvežtas nemokamai gautas antrines žaliavas, už kurias jau gavo pajamas kaip už priimtą komunalinių-buitinių atliekų svorį, jas gali realizuoti ir mažesnėmis kainomis, taip dar kartą gaudama pajamas.

Esant tokiai atliekų tvarkymo sistemai, mažai tikėtina, kad atliekų kiekis patenkantis į sąvartyną, savivaldybės teritorijoje mažės. Sistema neskatina atliekų turėtojus rūšiuoti atliekas, nes nėra galimybių išrūšiuotas atliekas realizuoti. Šiuo metu galiojantys atliekų tvarkymo rinkliavos tarifai ir taikomos nuolaidos atskiroms gyventojų grupėms, nepadengia atliekų tvarkymo kaštų, tad galimi du būdai susidariusios problemos sprendimui:

įgyvendinti kitokį atliekų tvarkymo modelį išvengiant atliekų tvarkymo tarifų didinimo;

naudotis esama sistema ir perskaičiuoti atliekų tvarkymo tarifą, kad jis pilnai padengtų atliekų tvarkymo kaštus.

Buitinių atliekų tvarkymo klausimų darbo grupė siūlo:

organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų viešųjų pirkimų konkursą atskirti komunalinių-buitinių ir antrinių žaliavų tvarkymo paslaugos pirkimą į atskiras dalis;

organizuojant komunalinių-buitinių atliekų tvarkymo paslaugų viešųjų pirkimų konkursą numatyti, atliekų tvarkytojui būtų mokama už konteinerių ištuštinimą (aptarnavimą).

Konteinerių pastatymo vietos, skaičius, tūriai, jų ištuštinimo dažnis nustatomi viešojo pirkimo konkurso sąlygose. Atliekų tvarkytojas, nuvežęs į sąvartyną atliekas, pats mokėtų už pristatytą į sąvartyną atliekų svorį sąvartyną eksploatuojančiai bendrovei. Tokiu atveju, atliekų tvarkytojas būtų suinteresuotas mažinti į sąvartyną atvežamų atliekų svorį.

Organizuojant antrinių žaliavų tvarkymo paslaugos viešųjų pirkimų konkursą numatyti, kad paslaugos teikėjas aptarnautų nemokamai antrinių žaliavų konteinerius pagal nustatytą grafiką ir dažnumą, ir privalomai organizuotų antrinių žaliavų supirkimą savivaldybės teritorijoje tiek iš juridinių, tiek iš fizinių asmenų. Atliekų tvarkytojas būtų suinteresuotas visuomenės švietimu apie atliekų rūšiavimo naudą, atliekų turėtojų aprūpinimą rūšiavimui skirtomis priemonėmis, ir supirkdamas antrines žaliavas ekonomiškai skatintų atliekų turėtojus jas rūšiuoti“.