Šilutėje kuriasi krašto ateičiai neabejingų piliečių forumas

Šilutėje kuriasi krašto ateičiai neabejingų piliečių forumas

Pernykščiam Šilutės ištakų – Šilokarčemos vietovės paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 500 metų jubiliejaus ir Lietuvos kultūros sostinės renginių šurmuliui vis labiau grimztant į užmarštį savo miesto (iš viso krašto) ateičiai neabejingi žmonės imasi iniciatyvos formuoti tolesnę pamario krašto kultūros politiką plačiąja prasme.

Penktadienį Šilutės Vydūno gimnazijoje įvyko pirmoji apvaliojo stalo diskusija, kurios metu pamėginta identifikuoti krašto kultūrinės (ir ne tik) raidos trūkumus, pradėtos plėtoti mintys, kaip suteikti naują impulsą Šilutės gyvenimui.

Šio susitikimo iniciatorius buvęs Šilutės Vydūno gimnazijos, vėliau Europos mokyklos Olandijoje direktorius Jonas Jatautas, pristatydamas pokalbio temą, sakė, kad jam kaip piliečiui ir kultūros žmogui rūpi žinoti, kokiu keliu toliau pasuks Šilutė.

- Reikalinga erdvė, kurioje piliečiai galėtų keistis mintimis, kur Šilutei toliau eiti, – teigė J. Jatautas, – nes iš vietinės valdžios tokios iniciatyvos vargu ar kada nors sulauksime.

Pedagogo ir aktyvaus visuomenės veikėjo Anatolijaus Žibaičio nuomone, stipriausia Šilutės miesto kultūros įstaiga yra viešoji F. Bajoraičio biblioteka, mat čia, kaip niekur kitur, gausu visokių renginių, o muziejus jam atrodo kiek per uždaras visuomenei. Pašnekovas gerai įvertino kaimiškose seniūnijose veikiančių keturių etnokultūros centrų veiklą. Tačiau A. Žibaičiui skaudu matyti, kaip rajono kaimuose viena po kitos uždaromos mokyklos, kurioms, jo giliu įsitikinimu, ne tik turėtų būti išsaugotos jų pagrindinės funkcijos, bet jos turėtų tapti dar ir kaimo žmonėms taip reikalingais kultūros židiniais.

"Deja, paprasto žmogaus nuomonės niekam nebereikia, – apgailestavo A. Žibaitis, – todėl Lietuvoje vis labiau ir įsivyrauja žmonių nusivylimas…"

Rusnės bendruomenės "Rusnės sala" pirmininkas Raimondas Plikšnys, šiek tiek oponuodamas prieš tai kalbėjusiajam, atkreipė dėmesį į tai, kad rajone, ypač kaimiškose vietovėse, pastaraisiais metais pastebimai mažėja ne tik vaikų, bet ir apskritai gyventojų, o tuo pačiu mažėja ir kultūros vartotojų. Tačiau, anot jo, tai visai nereiškia, kad nereikia nieko daryti. Anaiptol, juolab kad Šilutės kraštas turtingas ne tik vandens ir gamtos, bet ir kultūros paveldu.

Pratęsdamas mintį, J. Jatautas sakė esąs įsitikinęs, kad kultūros paveldą negana vien tik turėti, jį reikia daugiau išnaudoti.

Taip bediskutuojant visų žvilgsniai nukrypo į kaip tik pradedamą tvarkyti Šilutės miesto puošmeną H. Šojaus dvaro pastatų kompleksą.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė trumpai pristatė savivaldybės viziją – įkurti H. Šojaus dvare Mažosios Lietuvos kultūros centrą su ekspozicijų ir konferencijų salėmis, amatų centru ir kita.

Tačiau iškilo klausimas, ar to bus gana, kad dvaras taptų labiau gyvybingu kultūros centru?

Todėl čia pat buvo pradėta generuoti idėjas, kaip suteikti dvarui daugiau gyvybės, kad jis vėl taptų, jeigu ir ne centrine, tai bent viena iš pagrindinių ašių, aplink kurią suktųsi miesto gyvenimas, pasidalyta mintimis apie kitų miesto objektų ir erdvių sutvarkymą bei panaudojimą kuriant kultūrinę ir estetinę aplinką.

Apskritojo stalo dalyviai sutarė, kad į kitą diskusiją jie ateis jau su konkretesniais pasiūlymais.

Tikimasi, kad prie pirmąjį žingsnį šį penktadienį žengusio Šilutės piliečių fodumo prisijungs daugiau miesto ir viso krašto gyventojų.

"Šilutės ETA žinios"

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder