Šilutėje kuriamas ilgiausias metraštis

SBA koncernui priklausančios "Šilutės baldų" įmonės darbuotojai yra šio unikalaus bendruomeninio, kūrybinio ir istorinio projekto idėjos autoriai. Idėja originaliai panaudoti įmonę juosiančią sieną kilo praėjusiais metais, kai "Šilutės baldai", minėjo 125 metų jubiliejų.

Įmonės dovana

"Kolektyvo noras buvo švęsti ne vieniems, o su bendruomene, nes "Šilutės baldai" yra ne tik vienas seniausių baldų fabrikų Lietuvoje, bet ir visais laikais daugiausiai darbo vietų Šilutėje sukūrusi įmonė. Tad esame bendruomenės dalis. Įamžinti "Šilutės baldų" istoriją norėjosi įdomiai, inovatyviai. Siekta, kad projektas būtų ilgalaikis, turėtų išliekamąją vertę", - sakė AB "Šilutės baldai" direktorė Asta Dijokienė.

SBA koncerno viceprezidentas Egidijus Valentinavičius pažymėjo, jog "Šilutės baldai" - išskirtinė koncerno kompanija tuo, jog jos darbuotojams ypač svarbios tradicijos, ir tuo, jog patys darbuotojai labai kūrybingi žmonės. "Jiems kilo tūkstančiai gražių idėjų, kaip įprasminti įmonės sukaktį. Labai džiugu, kad tas kūrybiškumas turi galimybę pasireikšti ne tik įmonėje, bet ir bendruomenėje. Manau, kad "Šilutės sienos" projektas - tik pradžia, kad bus įgyvendinta dar daug gražių sumanymų", - sakė E. Valentinavičius.

A. Dijokienė prisiminė, jog "Šilutės baldų" kolektyvas siūlė statyti mieste skulptūrą, suoliukus, kurti parką... "Labai norėjome į projektą įtraukti jaunąją kartą, tad idėja ant sienos nupiešti Šilutės miesto 505 metų istoriją, integruojant ir "Šilutės baldų" 125-erių metų istoriją, pasirodė patraukliausia, nes ant sienos piešti sutiko Šilutės meno mokyklos Dailės skyriaus ugdytiniai", - pasakojo AB "Šilutės baldai" vadovė.

Bendruomenės projektas

"Šilutės siena" itin demokratiškas projektas - miesto istorikai atrinko svarbiausius miesto istorijos įvykius, žymiausias ir labiausiai Šilutės kraštui nusipelniusias čia gyvenusias asmenybes ir jų sąrašus pateikė šilutiškių teismui.

GLOBĖJAI. "Šilutės sienos" projekto globėjai. Iš kairės Šilutės meras Vytautas Laurinaitis, SBA koncerno viceprezidentas Egidijus Valentinavičius, AB "Šilutės baldai" direktorė Asta Dijokienė ir dailininkas Tadas Šimkus, prieš piešdami ant sienos pirmuosius potėpius, pasipuošė prijuostėmis.

Iš 24 pasiūlytų išskirtinių istorinių įvykių daugiausiai palaikymo sulaukė potvynis, Šilutės uostas bei garsieji Šilutės turgūs. Taip pat faktas, kad 1944 metų rudenį Šilutėje liko tik 7 senieji gyventojai - dauguma artėjant frontui pasitraukė. Palaikymo sulaukė ir Šilutės baldų fabrikas. Balsuojant už asmenybes, daugiausiai balsų skirta Hermanui Zudermanui, žymiam vokiečių rašytojui, kuris yra gimęs Macikų kaime, Šilutės apskrityje. Į išskirtinių Šilutės asmenybių trejetuką pateko dvarininkas Hugo Šojus ir Vydūnas. Deramą vietą ant sienos ras ir kraštotyrininkas Petras Jakštas, ir privilegiją steigti karčemą šile gavęs Georgas Talatas - tapęs Šilokarčemos gyvenvietės pradininku. Daug balsų skirta ir Jurgiui Zauerveinui, serbų kilmės filosofijos daktarui, kuris net nėra buvęs Šilutėje, tačiau būtent jam priklauso kiekvienam lietuvininkui svarbios "Lietuvininkų giesmės" autorystė.

Ant "Šilutės sienos" bus įamžintas visas garsusis sakinys, kuriuo prieš 505 metus pirmą kartą buvo paminėta Šilokarčema - senasis Šilutės pavadinimas: "Aš, Michaelis fon Švabenas, Vokiečių ordino komtūras Memelyje, pripažįstu ir skelbiu viešai tiems, kurie mano laišką matys, girdės ir skaitys, kad aš su ypatingu palankumu Georgui Talatui, mano Ordino pavaldiniui, daviau karčemą, esančią Šile…" Atskiras sienos fragmentas skirtas antspaudui, kuriuo ši privilegija buvo patvirtinta.

Paveikslai su humoru

Šilutės meno mokyklos dailės mokytojai Arnoldas Milukas ir Andrius Sirtautas pasakojo, jog jų ugdytiniai, gavę milžinišką paketą istorinių įvykių ir asmenybių, kuriuos atrinko bendruomenė, ilgai suko galvas, kaip kūrybiškai perteikti tai ant sienos. "Tai buvo tikras iššūkis. 24 sienos fragmentams mūsų jaunieji dailininkai nupiešė 120 eskizų. Kai kurias temas vaikams perteikti buvo itin sunku, ypač portretus, tad į pagalbą jiems atėjo ir buvę mokyklos ugdytiniai, dabar jau studentai", - sakė pedagogai.

PIRMIEJI POTĖPIAI. Projekto iniciatorė "Šilutės baldų" direktorė Asta Dijokienė tapo vieną iš daugybės paukščių ant sienos.

Kūrybinį "Šilutės sienos" procesą prižiūri ir profesionalus dailininkas iš Kauno Tadas Šimkus, kuris tapo šio projekto koordinatoriumi. Jis moksleiviams padėjo kurti eskizus ir prižiūrės svarbiausią projekto dalį - tapymą ant sienos. Istoriniai vaizdai ir asmenybės ant sienos virs įspūdingais spavotais paveikslais, kuriuose netrūks ir humoro. Pavyzdžiui, vienas paveikslas vaizduoja pirmąjį Šilutės gyventoją Jurgį (Jurgeną). Šilutės meno mokyklos vaikų nuomone, jei jis buvo pirmasis, vadinasi, viskas buvo Jurgio: smuklė - Jurgio, gatvė - Jurgio, viešbutis - Jurgio... Tarp kito, Jurgiui iš kišenės kyšo žuvis.

Vienas paveikslas vaizduoja kronprinco Joachimo žmonos viešnagę Šojaus dvare. Įdomu, kad svarbiausias šiame paveiksle yra katinas, kuris susijęs su istorija tokiu būdu: 1916 m. karaliūno Joachimo žmona Marie Augusta von Auhalt, grįždama po vasaros atostogų Klaipėdoje į Potsdamą, tris savaites viešėjo su savo palyda Šojaus dvare. Pasakojama, kad būtų viešėjusi dar ilgiau, jeigu Šilutės pokštininkai nebūtų sudrumstę nuotaikos. Tuo metu jau buvo juntama maisto produktų stoka, o miesto gyventojai matė, kad dvarui ir jo svečiams nieko nestinga. Pokštininkai pakorė ant dvaro kiemo geležinių vartų negyvą juodą katiną ir pakabino lentelę su vokišku įrašu, taikomu pačiam dvaro šeimininkui: "Jeigu tu mumis nesirūpinsi kaip tėvas, Tau atsitiks tas pats, kas šitam katinui." Tą pačią dieną aukštoji viešnia su savo palyda išvažiavo.

Mažai kam žinomą faktą, jog Šilutė penkerius metus priklausė prancūzams, Dailės mokyklos ugdytiniai interpretavo pavaizduodami prancūzų kareivį, kuris rankose laiko ne šautuvą, o bagetį (prancūzišką batoną). Tiesa, šio eskizo ant sienos kol kas nėra, bet galutiniame variante, tikimasi, tikrai bus.

Tęstinis projektas

Minint Šilutės miesto gimtadienį, gegužės 28 d., pirmuosius potėpius ant sienos buvo patikėta užtepti projekto globėjams AB "Šilutės baldai" direktorei Astai Dijokienei, koncerno SBA viceprezidentui Egidijui Valentinavičiui ir Šilutės rajono merui Vytautui Laurinaičiui.

KŪRĖJAI. "Šilutės sienos" dailininkai - Šilutės meno mokyklos Dailės skyriaus ugdytiniai.

Nepratusiomis laikyti teptuką rankomis trijulė nuspalvino paukščius, kurių ant "Šilutės sienos" bus tikrai labai daug, taip pažymint, jog per Šilutę eina ir paukščių migracijos kelias.

Labiau patyrę tapytojai, Šilutės dailės mokyklos jaunieji dailininkai ir menininkai iš Kauno sieną intensyviai tapys visą rugpjūtį. Rudeniop, kai Šilutė švęs miesto teisių suteikimo paminėjimą, o Šilutės baldai - 126-ąjį gimtadienį, miesto istorija ant sienos bus baigta tapyti.

Miesto meras V. Laurinaitis paminėjo, jog "Šilutės siena" bus tęstinis projektas. "Labai džiugu, kad tokia graži iniciatyva kilo iš privataus sektoriaus. Savivaldybė su dideliu džiaugsmu ją palaikė ir prisijungė, organizuodama ūkinę dalį, atnaujindama šaligatvius šalia sienos, gatvės apšvietimą. Manau, kad siena tikrai yra pakankamai ilga, kad ant jos sutilptų turtinga įvykių ir asmenybių Šilutės istorija, o jeigu sienos pritrūks - pristatysim daugiau", - juokavo Šilutės meras.